Klaipėdoje vakar savo namuose mirė 17 – metis paauglys. Jis sirgo, karščiavo, šeimos gydytoja buvo diagnozavusi ūmų bronchitą. Policija pradėjo tyrimą nepilnamečio mirties priežasčiai nustatyti.
Gydytojų vertinimą žiūrėkite:
Nors vaikinas sirgo ūminiu bronchitu, kol kas dar anksti teigti, kad tai buvo vaikino mirties priežastis.
Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė tv3.lt portalui teigė, kad greitoji pagalba į paauglio namus buvo iškviesta, kai vaikinas nualpo namuose. Ją iškvietė vaikino mama.
„Dar kol kas nežinome, jis mirė nuo bronchito ar kitos priežasties. Jis buvo karščiuojantis keletą dienų, gydėsi pas šeimos gydytoją, kuris buvo paskyręs vaikinui gydymą. Vakar jis jautėsi blogai, nualpo ir mama iškvietė jam greitąją. Nuvažiavę jį radome klinikinėje mirtyje ir gaivinome valandą laiko“, - komentavo vyr. gydytojo pavaduotoja. Vaikinas pas šeimos gydytoją gydėsi nuo penktadienio.
N. Dambrauskienė pastebėjo, kad panašių mirčių Klaipėdos rajone šį sezoną dar nebuvo.
Bronchitas gali būti ir gripo komplikacija
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja med. dr. Ligita Jančorienė išskiria dažniausiai pasitaikančias gripo komplikacijas – viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų.
„Dažniausiai vaikams komplikuojasi sinusų uždegimai, ausų uždegimai. Taip pat gali leistis žemyn ir susirgti bronchitu ar plaučių uždegimu. Tai dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos“, - sako ji.
Tačiau gydytoja L. Jančorienė pabrėžia, kad būtent ūminis bronchitas visų pirma yra bronchų uždegimas, kurį sukelia įvairios priežastys.
„Bronchitas gali būti bakterinės kilmės uždegimas ir nesusijęs su gripu. Bet dažnai būna, kad gripas komplikuojasi bronchitu. Žmogus gali sirgti lėtiniu bronchitu ir jis gali paūmėti gripo metu. Yra tyrimai, kurios atlieka šeimos gydytojas ir įvertina situaciją – ar tai tęsinys, ar gripo komplikacija“, - teigia gydytoja.
Pasekmės gali būti negailestingos
Taip pat sergant gripu, labai svarbu atkreipti dėmesį į kitas lėtines organizmo ligas.
„Jeigu žmogus jau serga lėtine liga ir suserga gripu, gali paūmėti lėtinės ligos, įskaitant ir cukrinį diabetą, bronchinę astmą ar širdies nepakankamumą. Kartais būna retesnės gripo komplikacijos, kai virusas gali nukeliauti ir į kitus organus. Tokiu būdu galima susirgti ir virusiniu encefalitu (smegenų uždegimu), širdies raumens ar inkstų pažeidimu. Vėliau tokie procesai gali būti negrįžtami“, - priduria gydytoja.
Gydytojos teigimu, sunku išskirti bendrus gripo komplikacijų simptomus, nes kiekviena liga turi juos skirtingus. Tačiau pagrindiniai jie – paciento būklė blogėja, bendras silpnumas, aukšta temperatūra, orientacijos ir kontakto sutrikimas.
L. Jančorienė taip pat pabrėžia, kad komplikuotas gripas turi būti gydomas ligoninėje, tik nekomplikuotos gripo formos gali būti gydomos namuose.
„Pacientas privalo kreiptis į šeimos gydytoją. Jei tai jis padaro anksti, gali pradėti vartoti antivirusinius vaistus, kurie sutrumpina ligos eigą ir sumažina komplikacijų riziką. Žinoma, reiktų prieš sezoną pagalvoti ir apie skiepus. Jeigu būklė blogėja, kartais virusinė pneumonija vystosi per dvi tris dienas nuo ligos pradžios. Labai greitai, jei atsiranda dusulys, pamėlsta lūpos. Tikrai matosi, kad paciento būklė bloga“, - komentuoja ji.
Gydytoja pastebi, kad gripo komplikacijos gali sukelti mirtį. „Kuo daugiau žmonių serga, tuo daugiau pasitaiko mirties atvejų. Pandemijų metu yra skaičiuojama net iki kelių procentų mirčių“, - sako L. Jančorienė.
