REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kruvinas susidorojimas su protestais Irane, kilusiais dėl jaunos iranietės Mahsos Amini mirties po to, kai ją suėmė liūdnai pagarsėjusi Teherano moralės policija, tarptautinėje erdvėje sukėlė nerimą.

Kruvinas susidorojimas su protestais Irane, kilusiais dėl jaunos iranietės Mahsos Amini mirties po to, kai ją suėmė liūdnai pagarsėjusi Teherano moralės policija, tarptautinėje erdvėje sukėlė nerimą.

REKLAMA

22 metų M. Amini mirė penktadienį, praėjus trims dienoms nuo jos paguldymo į ligoninę po to, kai ją suėmė policija, atsakinga už griežtų Irano moterų aprangos taisyklių laikymąsi.

Aktyvistai teigė, kad sulaikymo metu ji patyrė smūgį į galvą, tačiau Irano valdžios institucijos, pradėjusios tyrimą, to nepatvirtino.

Antradienį moterys ir vyrai ketvirtą vakarą iš eilės išėjo į gatves šalies miestuose ir miesteliuose, nepaisant to, kad pirmadienį per protestus, kur buvo skanduojami šūkiai prieš Irano dvasinę vadovybę, kaip rodo socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdai, žuvo mažiausiai trys žmonės.

Šie protestai yra vieni didžiausių Irane nuo 2019 metų lapkričio mėnesio neramumų, kilusių dėl degalų kainų didinimo. Vėliausiuose protestuose dalyvauja daugybė moterų.

REKLAMA
REKLAMA

Nepaisydamos griežtų Islamo Respublikos įstatymų, kartais jos nusiima galvos apdangalus, kartais netgi juos padega arba simboliškai nusikerpa plaukus.

Pirmieji protestai kilo Irano šiaurinėje Kurdistano provincijoje, iš kurios buvo kilusi M. Amini. Dabar jie yra išplitę po visą šalį, pasiekę Teheraną ir didžiuosius miestus, įskaitant Raštą šiaurėje ir Bandare Abasą pietuose, taip pat šventąjį Mašhado miestą rytuose.

REKLAMA

Kurdistano provincijos gubernatorius Ismailas Zarei Koosha (Ismailas Zarejus Kuša) patvirtino trijų žmonių žūtį tikindamas, kad jie buvo „nužudyti įtartinai“ kaip „priešo sąmokslo“ dalis, praneša naujienų agentūra „Fars“.

Tačiau aktyvistai teigia, kad dešimtys žmonių taip pat buvo sužeisti, ir kaltina saugumo pajėgas šaudant koviniais šaudmenimis, dėl ko nukentėjo žmonės.

Niujorke įsikūrusi organizacija „Human Rights Watch“ teigė, kad liudininkų pasakojimai ir socialiniuose tinkluose platinami vaizdo įrašai „rodo, kad valdžios institucijos protestuotojams išvaikyti naudoja ašarines dujas, o Kurdistano provincijoje akivaizdžiai panaudojo mirtiną jėgą“.

REKLAMA
REKLAMA

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas einanti Nada al Nashif (Nada Našif) išreiškė susirūpinimą dėl M. Amini mirties ir „smurtinio saugumo pajėgų atsako į kilusius protestus“.

Ji teigė, kad turi būti atliktas nepriklausomas tyrimas dėl „Mahsos Amini tragiškos mirties ir įtarimų dėl kankinimų ir netinkamo elgesio“.

„Sustabdyti tolesnes valstybės vykdomas žmogžudystes“

Norvegijoje įsikūrusi kurdų žmogaus teisių gynimo grupė „Hengaw“ teigė patvirtinusi, kad Kurdistano provincijoje iš viso žuvo trys žmonės – po vieną Divanderės miestelyje, Sakeze ir Dehgolane.

Ji pridūrė, kad Kurdistane, kur pirmadienį taip pat vyko visuotinis streikas, buvo sužeistas 221 žmogus, o dar 250 suimta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dešimtmetė mergaitė, kurios krauju aptaškyto kūno nuotraukos paplito socialiniuose tinkluose, buvo sužeista Bukano mieste, tačiau liko gyva, pridūrė „Hengaw“.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose matyti įnirtingi protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimai, ypač Divanderėje, girdėti ir šaudymų garsai.

Antradienį protestai tęsėsi Kurdistane, aplink pagrindinius Teherano universitetus, taip pat, neįprastai, Teherano turguje, matyti tuose vaizduose.

Protestuotojai šaukė „mirtis diktatoriui“ ir „moteris, gyvybė, laisvė“, o keliuose miestuose buvo užfiksuota, kaip demonstrantai kelia gaisrus ir bando apversti policijos automobilius.

REKLAMA

„Mūsų nestebina, kad matome, jog visų visuomenės sluoksnių žmonės Irane ryžtingai tam prieštarauja ir sako, kad tai nėra visuomenė, kurioje jie norėtų gyventi“, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

Norvegijoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Irano žmogaus teisės“ (IHR) direktorius Mahmoodas Amiry Moghaddamas (Mahmudas Amiris Moghadamas) teigė, kad šalys, palaikančios diplomatinius santykius su Iranu, turi imtis veiksmų, kad „sustabdytų tolesnes valstybės vykdomas žmogžudystes ir paremtų žmonių reikalavimus įgyvendinti savo pagrindines teises“.

Sisteminis persekiojimas

IHR teigė, kad tam tikruose regionuose saugumo pajėgos naudojo lazdas, ašarines dujas, vandens patrankas, gumines kulkas ir kovinius šaudmenis, kad „užgniaužtų protestus“.

REKLAMA

Interneto stebėjimo grupė „Netblocks“ pažymėjo, kad per protestus Kurdistano provincijoje pirmadienį daugiau kaip tris valandas neveikė interneto ryšys, taip pat jis dalinai sutriko Teherane ir kituose miestuose.

Ši situacija dar labiau padidins spaudimą itin konservatyviam Irano prezidentui Ebrahimui Raisi (Ebrahimui Raisiui), kuris šią savaitę Niujorke dalyvauja JT Generalinėje Asamblėjoje, kur į jį bus nukreipti kritiški žvilgsniai dėl Irano žmogaus teisių padėties.

Niujorke disidentai ir buvę kaliniai antradienį paskelbė apie civilinį ieškinį prieš E. Raisi dėl jo, kaip teisėjo, vaidmens 9-e XX amžiaus dešimtmetyje, kai šalyje tūkstančiai žmonių buvo nuteisti mirties bausme.

Advokatų grupės „Nacionalinė sąjunga už demokratiją Irane“ politinis direktorius Cameronas Khansarinia (Kameronas Kansarinija) teigė, kad skundo pateikėjai „atkartoja verksmus, kuriuos šiandien girdime Irano gatvėse“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų