• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kabelio dalybų rezultatai tarp lietuvių ir latvių turėtų paaiškėti kitų metų pradžioje. Šiuo metu yra intensyviai ruošiamas planas, kaip užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, teigia Europos Komisijos (EK) atstovas. Veiksmų programą dėl elektros jungčių tiesimo žadama tvirtinti jau artimiausiu metu, nors iki šiol lieka neaišku, kaip išsispręs lietuvių ir latvių ginčas dėl elektros tilto į Švediją. Į Vilniaus ir Rygos ginčą Briuselis tikina nesikišiąs, rašo „Respublika“.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos vadovai iki šiol tvirtino, kad vienintelis realus būdas užtikrinti energetinį saugumą būtų leidimas pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą. Tačiau Europos Sąjunga (ES) atsisako svarstyti šį klausimą, primindama Lietuvos įsipareigojimus, duotus stojant į Bendriją. Vietoj to siūloma parama tiesiant elektros jungtis, kurios panaikintų Baltijos šalių energetinę izoliaciją. Šie klausimai tarp prioritetinių paminėti ir praėjusį mėnesį patvirtintose Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadose.

REKLAMA

Pasak ES energetikos komisaro Andrio Piebalgo biuro, konkreti veiksmų programa yra rengiama.

„Ruošiamas veiksmų planas, į kurį įtraukiami trumpo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio veiksmai, tarp jų – dėl energetinio veiksmingumo, naujų pajėgumų ir jungčių su kaimynėmis šalimis tiesimo“, – sakė energetikos komisaro atstovas spaudai Ferranas Tarradellas Espuny.

Anot EK pareigūno, EVT išvadose minimam Baltijos sujungimo planui (Baltic Interconnection Plan) startas turėtų būti duotas jau kitą savaitę. „Lapkričio 20 dieną įvyks aukšto lygio grupės susitikimas, kuriame dalyvaus Baltijos šalių atstovai, kad būtų pradėtas Baltijos sujungimo planas. Šiame susitikime planuojama susitarti dėl darbų programos, grafiko ir etapų“, – sakė F. T. Espuny.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, nepaisant šių iniciatyvų, iki šiol neaišku, kaip bus išspręstas Lietuvos ir Latvijos ginčas dėl jungties tiesimo į Švediją. Lietuvos vadovai ragina, kad Lietuvos-Švedijos elektros tiltas būtų pradėtas tiesti jau nedelsiant, tačiau Latvijos premjeras nežada atsiimti savo pasiūlymų ir iš dviejų Baltijos šalių išrinkti vieną siūlo EK, tvirtindamas, kad tą galima padaryti ir kitų metų antroje pusėje. Briuselis kol kas latvių jiems siūlomo arbitro vaidmens atsisako.

„Dėl sprendimo, kur turėtų būti nutiesta Švedijos-Baltijos šalių jungtis, turėtų sutarti dvi Baltijos šalys“, – pabrėžė A. Piebalgo atstovas. Praėjusį mėnesį Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis sakė, esą Lietuva ir taip yra prisiėmusi per daug įsipareigojimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lietuva turi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, yra pagrindinė akcininkė naujos Ignalinos atominės elektrinės projekte, partnerė Lenkijos ir Lietuvos jungtyje. Tai trys didelės atsakomybės. Mes pateikėme savo pasiūlymą, kad galėsime prisiimti atsakomybę dėl šio vieno klausimo – jungties tarp Latvijos ir Švedijos bei iki Lietuvos. Europos Komisija vadovaus šiems dalykams – svarbu, kuris projektas yra praktiškesnis, geriau finansuojamas, kur teisiniai klausimai sprendžiami geriau. Galų gale sprendimą priims Komisija – ne Lietuva ir ne Latvija. Dvišaliuose pokalbiuose tai išspręsti sunku“, – tvirtino I. Guodmanis.

REKLAMA

Tuo tarpu premjeras Gediminas Kirkilas tikina, kad Lietuva gali jau dabar pradėti elektros jungties tiesimo darbus, o Latvijos Vyriausybė esą keičia savo nuomonę ir tai trukdo įgyvendinti projektą.

Į rengiamą Baltijos sujungimo planą taip pat žadama įtraukti projektus, susijusius su dujų perdavimu ir jų saugojimu.

Komentaras


UAB „InterLinks“ vadovas Antanas Malikėnas


Tikimės, kad kabelis sujungs Švediją ir Lietuvą. Mūsų esminis argumentas – laikas. Pradėjus darbus nuo kitų metų pradžios, mes būtume pabaigę, o latviams dar reikėtų papildomų 3-4 metų. Toks pranašumas atsiranda, nes geriau atlikome namų darbus – esame ir žymiai geresnį tinklą pasiruošę, ir prieigą prie vandens, ir visa tai, kas susiję energijos perdavimo saugumo klausimais ir įvairiomis kitomis techninėmis situacijomis.

REKLAMA

Esame padarę keletą žingsnių. Laikas yra esminis dalykas, jeigu kalbame apie Baltijos rinkos saugumą, apie jos galimybę gauti elektros energiją iš Skandinavijos, kai bus uždaryta atominė elektrinė. Matyt, tie 3-4 metai yra kritinis laikas turėti energiją jau iš Skandinavijos ir tai yra svarbu.

Briuselyje vienas paskui kitą įvairūs renginiai vyksta, aukščiausio lygio susitikimai numatomi kitų metų pradžioje. Noriu tikėti, kad jie bus palankūs Lietuvai, o namų darbus mes savo ruožtu ir toliau darome.

„Interlinks“ bendrovė yra specialiai skirta vienam tikslui, t. y. sutelkti žmonės, žinios, konsultantai ir t.t. grynai vienam tikslui – jungčiai su Švedija. Jau yra pasiskirstyta darbais, jie tiktai svajoja – o mes jau darom.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mūsų dabartinis premjeras ir būsimasis premjeras iš tikrųjų mato (kad elektros tiltą galima pradėti tiesti jau dabar – aut. past.) – mes stengiamės su jais dalytis informacija apie savo pasiekimus. Jau ir studijos atliktos ir daromi darbai tam, kad būtų kur tą kabelį prijungti – teliks tik susitarti dėl technologijos ir nutiesti patį kabelį.

Manyčiau, kad tas laiko skirtumas, kuris yra tarp jungties įgyvendinimo mūsų ir latviškajame variante, yra svarbus ir visai Europai. Mes esame Europos dalis ir jeigu kalbame apie energetinį saugumą ir Europos mastu, reikėtų sakyti, jeigu norime pasijusti saugūs ketveriais metais anksčiau, tai tiltą reikės daryti iš Lietuvos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų