Šiandien daugeliu požiūriu Lietuva pratinasi prie naujų realijų ir yra visiškai neaišku, kaip šis procesas rutuliosis artimiausius keletą metų.
Pirma, mūsų eksportuotojai kertą langą į trečiąsias rinkas, kadangi tai yra kritiškai svarbu dėl Rusijos sankcijų nukentėjusiai ir situacijos Vakaruose nelepinamai šalies pramonei. Įsiskverbimas į naujas rinkas gali užtrukti iki 3-5 metų, o artimiausioje ateityje už tai gali tekti „susimokėti“ pablogėjusiais finansiniais rezultatais (papildomos rinkodaros ir logistikos išlaidos, mažesnės pelningumo maržos ir pan.). Eksporto į JAV ir Kanadą padidėjimą lėmė „Orlen Lietuva“ pagamintų degalų pardavimas, tuo tarpu maisto ir kitų apdirbamosios pramonės sektorių indėlis kol kas yra ne per didžiausias.
Antra, Lietuvos vartotojai vis dar įtariai šnairuoja į naująją valiutą eurą, galvoje tebeskaičiuodami kainas litais. Šių metų sausio-vasario mėn. vartotojų santūrumas lėmė tai, kad ne pirmojo būtinumo prekių apyvartos augimo tempai sulėtėjo. Tiesa, kovo mėnesį situacija pasikeitė ir į plėtros lyderius išsiveržė IT ir laisvalaikio prekių grupė. Gali būti, kad pirminis nerimas dėl euro įvedimo atlėgo ir žmonės grįžta prie senųjų vartojimo įpročių. Bent jau kol kas Rusijos ir Ukrainos konfliktas ir didžiojo Rytų kaimyno ginklų žvanginimas vartojimo struktūros nepakeitė ir noro pirkti nekasdienius daiktus neužmušė. Kuomet BVP prognozuoti sunku remiantis pagrindinių ūkio šakų gamybos rodikliais, į pagalbą gali atskubėti toks netikėtas talkininkas kaip elektros energijos suvartojimas. Išanalizavę 1996–2014 m. laikotarpį, nustatėme, kad metinio realaus BVP ir elektros energijos suvartojimo koreliacijos koeficientas yra 0,83, t. y. tarp jų egzistuoja itin glaudus ryšys. Tiesa, didžiąją šio laikotarpio dalį BVP augimo tempas pranoko elektros vartojimo pokytį, todėl ekonomikos energijos imlumo rodiklis nuosekliai mažėjo.
Kadangi BVP statistika skelbiama praėjus mažiausiai vienam mėnesiui po ataskaitinio laikotarpio, tuo tarpu elektros suvartojimo duomenys teikiami operatyviau, galima pasinaudoti jais siekiant „įrėminti“ numatomą BVP pokytį. Žinoma, tai tik grubi, apytikslė priemonė, kuri negali atstoti kruopščios ekonomikos sektorių rodiklių analizės.
Gitanas Nausėda yra SEB banko prezidento patarėjas
