REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Išankstinis balsavimas prasidėjo. Nuo pirmadienio iki penktadienio lietuviai jau gali dalyvauti išankstiniame balsavime ir rinktis tarp Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos, bei spręsti, kas atstovaus Lietuvą Europos Parlamente. Tiesa, Vyriausioji rinkimų komisija didelio balsuojančių aktyvumo nesitiki. Esą antrasis rinkimų turas žmonėms nėra toks įdomus kaip pirmas, o ir Europos Parlamento rinkimai rūpi ne visiems.

Išankstinis balsavimas prasidėjo. Nuo pirmadienio iki penktadienio lietuviai jau gali dalyvauti išankstiniame balsavime ir rinktis tarp Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos, bei spręsti, kas atstovaus Lietuvą Europos Parlamente. Tiesa, Vyriausioji rinkimų komisija didelio balsuojančių aktyvumo nesitiki. Esą antrasis rinkimų turas žmonėms nėra toks įdomus kaip pirmas, o ir Europos Parlamento rinkimai rūpi ne visiems.

REKLAMA

Nors jau prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Prezidento rinkimų ture ir Europos parlamento rinkimuose, ne visi gatvėse kalbinti tautiečiai žada atiduoti balsą. Savivaldybėse plušantys rinkimų komisijos nariai aiškina, kad žmonių ateina mažiau nei pirmajame ture.

„Jeigu tu esi lietuvis, nerandu atsakymo, reikia eiti balsuoti“, – sakė kalbintas praeivis.

„Kiekvieno iš mūsų balsas yra svarbus. Konstitucija įtvirtina tiek teisę, tiek pareigą balsuoti“, – tikino kitas.

REKLAMA
REKLAMA

„Pilietinė pareiga yra. Juk aš irgi galėjau neiti. Išvažiuoju ir palikti ramybėje“, – aiškino trečias žmogus, paklaustas apie rinkimus.

Atėję balsuoti tautiečiai neslepia, kad atėjo rinkti Prezidento. Europos parlamento rinkimai mažai kam įdomūs. Žmonės netiki, kad Lietuvos atstovai užsienyje gali kažką pakeisti.

REKLAMA

„Jeigu ten net posėdžių nelanko, tai ar jis vertas yra išrinkti“, – sakė kalbintas žmogus.

„Prezidento rinkimai man truputį svarbesni. Arčiau tautos prezidentas, arčiau žmonių“, – sakė rinkėjas, besiruošiantis balsuoti rinkimuose.

Tiesa, tokios tendencijos nei Vyriausiosios rinkimų komisijos, nei rinkimus stebinčių organizacijų nė kiek nestebina. Esą Europos Parlamento rinkimai niekada nepasižymėjo dideliu populiarumu. Esą jei nebūtų antrojo Prezidento rinkimų turo, prie balsadėžių ateitų dvigubai mažiau žmonių.

„Galim pažvelgti į 2014-us metus kuomet mes turėjome rinkėjų aktyvumą per 47-is procentus. 2009-aisiais mes neturėjome antrojo rinkimų turo ir vyko vieni rinkimai į Europos Parlamentą, atitinkamai jau rinkimai į Europos Parlamentą rinkėjus domino gerokai mažiau, aktyvumas buvo mažesnis siekė per 20 procentų“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovė Laura Matjošaitytė.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmoji išankstinio balsavimo diena jau rodo, kad rinkėjų yra mažiau. Rinkėjai pasyvesni tiek ateidami balsuoti, tiek pranešdami apie pranešimus apie galimus pažeidimus. Gauname pakankamai mažai informacijos. Vis vienas kitas skambutis su pasiteiravimu kokiai nors konsultacijai“, – tikino „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė.

„Daugeliui žmonių pirmiausia, pirminės svarbos yra nacionalinė politika, prezidentas, parlamentas, vyriausybė. Pakankamai natūralu, kad didesnės dėmesys yra skiriamas būtent šioms temoms“, – tikino politologas Linas Kojala.

Pirmajame Prezidento rinkimų ture dalyvavo 57 procentai rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija prognozuoja, kad antrajame aktyvus turėtų siekti apie 50-imt procentų.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų