REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis ir medicinos mokslų daktaras, virusologas Saulius Čaplinskas teigia, kad sparčiai plintant delta atmainai ir artėjant rudeniui jau reikia kalbėti ne apie 70 proc. vakcinuotos Lietuvos visuomenės, o reikia pasiekti 80-83 proc. visų Lietuvos gyventojų paskiepijimo.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis ir medicinos mokslų daktaras, virusologas Saulius Čaplinskas teigia, kad sparčiai plintant delta atmainai ir artėjant rudeniui jau reikia kalbėti ne apie 70 proc. vakcinuotos Lietuvos visuomenės, o reikia pasiekti 80-83 proc. visų Lietuvos gyventojų paskiepijimo.

REKLAMA

Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prakalbo, kad 70 proc. gyventojų vakcinuoti gali pavykti iki rugsėjo, o situacijai gerėjant galėtų būti peržiūrimi ribojimai. Ministras užsiminė, kad po rugsėjo vidurio jau galima būtų pasiektas ir aukštesnis nei 70 proc. visuomenės vakcinacijos lygis.

Reikia pasiekti 80-83 proc. vakcinacijos ribą

„Lietuvai Nr. 1 – ne trečia vakcinacija, o Nr. 1 – pasiekti vakcinacijos lygį. Dabar ne apie 70 proc. reikia kalbėti, nes delta viruso atmainos plitimas rugsėjo mėnesį augs, todėl reikia pasiekti 80-83 proc. <..> Todėl reikia siekti didinti vakcinacijos apimtis kaip įmanoma greičiau“, – šeštadienį vykusioje diskusijoje apie COVID-19 kalbėjo V. P. Andriukaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak V. P. Andriukaičio, šiandien situacija yra visiškai kita nei buvo anksčiau. Reikia apsvarstyti, kaip toliau tęsti vakcinaciją ir nesukompromituoti privalomos vakcinacijos, nes privaloma vakcinacija negali būti palydima prievartiniais apribojimais. Vakcinaciją jis palygino su automobilio technine apžiūra.

REKLAMA

„Niekas jūsų nepersekioja, bet jūs pasitikrinsite, nes viskas eina į nepatogumą, jei sustabdys ar dar kas nors. Privalomumas nereiškia prievartos, jokiu būdu ir blogas žodis yra „prievarta“, – teigė jis.

„Su vakcinacija yra dvi problemos – užbaigti kaip įmanoma plačiau ir po klaustuku trečiojo šūvio (trečiosios injekcijos) problema. Ji moksliškai nėra pagrįsta, kai kurios šalys ima taikyti, bet tai dar ateityje“, – pridūrė jis.

Profesorius S. Čaplinskas taip pat pritarė, kad delta atmaina sparčiai plinta, todėl reikia kalbėti apie didesnę dalį paskiepytos visuomenės.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes turime vakciną, pakankamai skiepų, o tam kad Uhano virusas neplistų, mums reikia 70 proc. populiacijos, kad būtų neimlūs, įskaitant vaikus.

Su delta – jau kitos žaidimo taisyklės, jau 90 proc. ar gal daugiau. Bet tai reiškia, kad tuo momentu, nes po to imunitetas silpsta, daliai žmonių imunitetas jau bus nusilpęs, o kitiems nesusiformuos“, – teigė S. Čaplinskas.

Profesorius taip pat pažymėjo, kad pas paskiepytus žmones antikūnų duomenys skiriasi dešimtimis kartų.

„Reiškia, kad mes to kolektyvinio imuniteto nepasieksime dar eilę metų, jei virusas atitinkamai modifikuos ir atitinkamai, kuo daugiau žmonių įgis imunitetą. Reikia to siekti ar ne? Reikia, bet tai tolimas siekinys, o ne tai, kad šiandien paskiepysime 70 proc., gerai, kuo daugiau paskiepytų, tuo mažesnės galimybės viruso plitimui“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip šiuo metu svarbesnis už naujų atvejų skaičius pandemijos valdymo rodiklis įvardijamas COVID-19 lovų užimtumas. Kaip teigia ministras A. Dulkys, priartėjus prie 300 ar net jau 250 lovų užimtumo sveikatos sistemą jau reikia saugoti nuo perkaitimo.

„Dabar tas naratyvas, kurį aš girdžiu, kad 300 lovų ir vaikai nebeis į mokyklą – plaukai šiaušiasi. Ką tik dalyvavau amerikiečių vebinare dėl grįžimo į mokyklas ir ten jie aiškiai sako, kai eina kalba apie lovas, ar mes turime jau pasiruošę vaikučiams lovų, nes gali būti sergančių vaikų. Vaikai neturi kentėti dėl suaugusiųjų sprendimų – tai reiškia, kad reikalingas vėdinimas ir ventiliacinės sistemos. Manau, kad mes prieisime prie to, kaip elektros energija turi savo lygmenis – čia bus lygiai taip pat. Ar pasikeičia oras 6 kartus per valandą, bet nesvarbu kaip – ar per langą, ar per ventiliacijos sistemas“, – teigė S. Čaplinskas.

REKLAMA

„Mes gyvename naujoje realybėje, ar mes suprantame, koks tas gyvenimas naujoje realybėje. Šiandien buvo vėl pasakyta, 500 ar kiek ten susirgo, keli numirė, jau tiksliai net nefiksuoju, na ir kas? Kur epidemiologinė analizė to proceso – o kaip jie užsikrėtė, kur jie užsikrėtė, koks elgesys lėmė užsikrėtimą? Mirė žmonės – kas tie žmonės, kurie mirė, kokios jų veiklos ir pan.? Jei žmogus vairuoja kombainą – ar jis gali vairuoti kraną? Turbūt, kad nelabai. O pas mus gavosi taip, kad suplakta viskas į krūvą – ir kontrolė, ir epidemiologinė priežiūra, ir neliko tos priežiūros, ir neliko normalaus profesinio atsako į pandemiją“, – kalbėjo profesorius.

REKLAMA

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius diskusijoje teigė, kad reikia kalbėti apie vietų poreikį ligoninėse.

„Dabar nustatytas skaičius, kiek jų yra – 600 su viršumi. Jie nustatė tą 300 ribą – paėmė taip maždaug pusę. <...> Bet iš tiesų reikia kalbėti apie didesnį poreikį vietų, nes žiemos piko metu reikėtų vis tiek orientuotis, turbūt nemažiau tų susirgimų [bus], nors populiacijos daugiau bus paskiepyta. Aišku, tas atsvers hospitalizacijų skaičių.

Mums reikėtų turėti galimybę greičiausiai užimti iki 2 tūkst., kad vienu metu būtų hospitalizuota 2 tūkst. covid pacientų. Tai tą skaičių reikėtų rasti. Kaip jis buvo rastas praeitą kartą? Taip buvo sutelkiant pastangas ne tik tuose penkiuose taip vadinamosiose kovidinėse ligoninėse, kurių resursai išsenka, užsipildo, o būtent pritraukiant regionus“, – teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokia tikimybė užsikrėtus COVID-19 mirti priklausomai nuo amžiaus?

Profesorius V. Kasiulevičius teigė, kad karantinas buvo reikalingas pradžioje, kol nebuvo skiepų. Iš tiesų jis padėjo išvengti daliai žmonių sunkių susirgimų. Profesorius pateikė skaičius, kokia tikimybė užsikrėtus koronavirusu mirti skirtingame amžiuje.

„COVID-19 pasižymi labai didelėmis žirklėmis pagal amžių, jei esi vyresnio amžiaus, tai tavo šansas, užsikrėtus ir nustačius tą diagnozę, mirti daug kartų didesnis nei jei esi jaunesnio amžiaus.

Natūralu, kad ta įtampa visuomenėje ir kyla. Jauni žmonės iš esmės yra saugūs, nepaisant tų atvejų, kuriuos mes matome ligoninių užpildymą ir taip toliau. Tačiau skirtumai labai dideli, milžiniški. Jeigu taip palygintume – tai pavyzdžiui 80-mečiui užsikrėtus šansas numirti yra 1 proc. Tai reiškia, kad iš 100 užsikrėtusių 80-mečių – vienas numirs.

REKLAMA

Jei mes keliaujame žemyn, tarkime į kokių 40-ties metų amžių, 40 metų mažiau – tai lieka tik 0,01 proc. Tai didelis skirtumas. Jei pasižiūrėtume, kiek gripas nužudo žmonių – tai maždaug ir yra tas procentas, kaip 40-mečiui nuo kovido“, – teigė V. Kasiulevičius.

„Jei mes pasiskiepijame, tai 80-metis paskiepytas iš esmės turi tokį pat šansą numirti, kaip 50-metis neskiepytas. Vadinasi, skiepai duoda didelį efektą, netgi jei jų nauda palaipsniui ir mažėja“, – teigė V. Kasiulevičius.

Pasak profesoriaus, reikia rasti būdų, kad kuo daugiau žmonių skiepytųsi. Žinoma, reikia daugiau komunikuoti, reikia atvežti vakcinas į priminės priežiūros įstaigas ir leisti jomis skiepyti, ypač regionuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų