REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai – perpildyti. Nors namai pritaikyti 60 vietų, juose gyvena 68 mažyliai. Praėjusiais metais įvaikinta dešimt vaikų, pirmą kartą daugiausia lietuvių šeimose.

REKLAMA
REKLAMA

Išgelbėjo gyvybės langelis

Nors Kūdikių namai priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, čia mažyliai, kaip ir anksčiau, atkeliauja iš visos apskrities.

REKLAMA

Ketvirtadienį į Kūdikių namus iš Joniškio rajono atvežtas dar vienas kūdikis – lapkritį gimusi mergaitė.

„Yra finansinis faktorius, kuris liepia sakyti: „Stop“. Bet suveikia žmogiškasis, kuris neleidžia atsisakyti priimti vaiką, nes mes turime galimybę užkirsti kelią kūdikių invalidumui, negaliai“, – sako direktorė Audronė Kardašienė.

Vaikų amžius Kūdikių namuose jaunėja, atvežami ką tik gimę naujagimiai. Daugiausia vaikų – iki metukų. Vyriausiajam – penkeri.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmąją A. Kardašienės direktoriavimo dieną, sausio 3-iąją, į Kūdikių namus atvežta mergaitė, Naujųjų išvakarėse palikta gyvybės langelyje.

Gyvybės langelis, pasak direktorės, kasmet išgelbsti po gyvybę.

„Džiaugiuosi, kad atsirado tos naujagimės tikrieji tėveliai, kurie nori susigrąžinti dukrą, ją lanko. Padėsime, kad mergaitė kuo greičiau grįžtų pas mamą“, – sako A. Kardašienė.

Po penkerių metų Kūdikių namams grįžusi vadovauti A. Kardašienė rado gausesnį būrį vaikų. Dar vienas pokytis – prastesnė įgimta mažylių sveikata. Ligos įvairios ir sunkios: nuo Dauno sindromo iki komos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jei vaikų sveikata prastėja, vadinasi, yra prastesnė ir visuomenės sveikata“, – svarsto direktorė.

Trečias pasikeitimas – pastaraisiais metais sumažėjęs finansavimas. Jei 2010 metais vaiko maistui dienai buvo skiriama 6,55 lito, po dvejų metų beliko 5,89 lito. Nors maisto kainos kilo ženkliai.

Įtėviai jaučiasi tvirčiau

Iš 68 globos namuose augančių mažylių nėra nė vieno tikro našlaičio. Galimų įvaikinti sąraše šiuo metu – penkiolika mažylių.

2011 metais į biologines šeimas iš Kūdikių namų grįžo trylika vaikų, 2012 metais – septyniolika.

REKLAMA

Globoti 2011 metais paimti devyni vaikai, 2012 metais – tik penki.

2011 metais įvaikinti devyni vaikai: trys – lietuvių šeimose, vienas išvyko į Italiją, penki – į Švediją.

Pernai įvaikinta dešimt vaikų. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Šiauliuose, praėjusiais metais daugiau vaikų įvaikino lietuviai. Septyni mažyliai liko šeimose Lietuvoje, vienas iškeliavo į Italiją, du – į JAV.

Pasak direktorės pavaduotojos Vilmos Gapšienės, praėjusiais metais vadovavusios įstaigai, tai greičiausiai lėmė suaktyvintas įvaikinimo procesas: paruošiama daugiau lietuvių šeimų.

REKLAMA

„Šeimos geriau parengtos, įgijusios daugiau žinių apie vaikų vystymąsi, todėl kyla mažiau baimių. Patys įtėviai jaučiasi tvirčiau“, – pažymi V. Gapšienė.

Jei kursantai neatitinka kai kurių faktorių, vertinimo kriterijų, neturi teisės įsivaikinti ar paimti vaiko globai. A. Kardašienės teigimu, itin aukštus reikalavimus kėlę lietuviai įtėvių ir globėjų kursuose pakeičia nuomonę: „Viena šeima, išklausiusi kursus, nerado kontakto su vaiku. Po antrų kursų jie pasikeitė: atsirado daugiau reikalavimų sau, ne tik vaikui. Juk kai šeimoje gimsta kūdikis, nežinai, ar jis bus profesorius.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užsieniečiams pagal specialią programą siūlomi tik vaikai, kurie turi specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, tokių, kurių nenori Lietuvos piliečiai.

Į Kūdikių namus atkeliauja informacija, kaip užsienyje sekasi įvaikiams. Įtėviai atsiunčia laiškų, sveikinimų. Su lietuviais atvirkščiai – ryšys nutrūksta.

„Gaila, kai išgirsti, jog Lietuvoje šeima vaiko atsisakė. Lietuvoje trūksta paslaugų, skirtų krizės ištiktai šeimai. Vaikui grįžimas į globos įstaigą – dar viena išdavystė“, – pabrėžia A. Kardašienė.

REKLAMA

Skirtingos kartos

Direktorė išskiria kelis periodus Kūdikių namuose. Buvo laikas, kai į globos namus patekdavo mažyliai, kurių tėvai – taip pat augę vaikų namuose. Čia augo ir pirmųjų Kūdikių globos namų gyventojų – berniuko ir mergaitės – vaikai, vėliau įvaikinti arba atiduoti globai.

Vienu metu laikinai vaikus palikdavo moterys, apgautos emigracijoje, bet vėl norinčios važiuoti į užsienį uždarbiauti.

Nauja karta A. Kardašienė vadina emigracijoje gyvenančių tėvų atžalas, kurios buvo paliktos auginti močiutėms.

„Tiems vaikams buvo siunčiami pinigai, bet jie neįgavo socialinių, darbinių įgūdžių. Vienintelis guodžiantis dalykas – šios kartos atstovai savo vaikus globos namuose palieka laikinai. Jiems padeda giminės, šeimos nariai. Jų vaikai sveikatos problemų turi mažiau, alkoholio sindromas – mažiau išreikštas“, – pažymi direktorė.

REKLAMA

Ne naikinti, o stiprinti

Dabar Kūdikių namuose daugiausia auga rizikos šeimų, neturinčių socialinių įgūdžių, vaikai.

„Mamyčių socialiniai įgūdžiai kasmet prastėja, todėl ir vaikų pas mus daugėja“, – sako A. Kardašienė.

Ar tai spraga valstybės socialinėje politikoje? „Su rizikos šeimomis ne taip seniai pradėta dirbti. Rizikos šeimų sparčiai daugėja, o specialistų, ko gero, nėra tiek daug“, – svarsto A. Kardašienė.

Direktorė svajoja, kad Kūdikių namuose atsirastų socialinių darbuotojų padalinys, kuriame būtų dirbama su rizikos šeimomis, teikiama pagalba mamoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jau anksčiau plėtota laikino Motinų kambario idėja. Motinų kambaryje krizę patyrusi mama galėtų pagyventi su vaiku, susivokti, ar sprendimas palikti vaiką yra teisingas. Jai galėtų talkinti socialinis darbuotojas.

– Valstybės vizijoje numatyta mažinti vaikų namų skaičių. Kiek ši vizija reali žvelgiant į realybę?

– Savęs irgi to klausiau. Aš už tai, kad vaikas grįžtų į biologinę šeimą. Reikia rasti būdą mokyti mamą prižiūrėti vaiką. Reikia daug dirbti su šeima. Būtų verta Kūdikių namuose teikti tokią paslaugą.

REKLAMA

Manau, išloštume dvigubai, jei sugebėtume įrodyti Vyriausybei, kad tokia paslauga labai reikalinga. Reformas reikia pradėti ne naikinant globos namus, o stiprinant paslaugas.

Padėtume šeimai socializuotis ir pasiimti vaikelį į namus. Taip galbūt užkirstume kelią užburtam ratui, kuris įsisuka vaikams keliaujant iš vienų globos namų į kitus.

VAIKAI: Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga mažyliai nuo gimimo iki šešerių metų. Šiuo metu galimų įvaikinti vaikų yra penkiolika.

Lietuviai pralenkė užsieniečius

Pernai pirmą kartą šalyje lietuvių šeimos įsivaikino daugiau be tėvų globos likusių vaikų nei užsieniečiai. 2012 metais 92 Lietuvos piliečių šeimos ir šeši nesusituokę asmenys įvaikino 112 tėvų globos netekusių vaikų.

Pernai 70 užsieniečių ir Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, įvaikino 98 mažylius. Užpernai lietuvių šeimos įvaikino 101 be tėvų globos likusį vaiką, užsieniečių – 144 vaikus, 2010-aisiais – atitinkamai 109 ir 115 vaikų, 2009-aisiais – 110 ir 146.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų