Vasarą išauga ir kanceliarinių, drabužių, IT priemonių pirkimai. Dalis žmonių daiktus užsako iš elektroninių parduotuvių iš trečiųjų šalių, tikėdamiesi mažesnių kainų. Tačiau prieš perkant iš trečiųjų šalių derėtų susipažinti su muitinės procedūromis, kurios siunčiantis prekes iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių – neišvengiamos.
„Prieš apsiperkant trečiųjų šalių el. platformose, verta pasitikrinti, ar prekės atitinka ES reikalavimus, ar bus sumokėtas PVM, ar jas deklaruos vežėjas. Supratimas, kaip veikia importo sistema, padeda išvengti nemalonių siurprizų ir vėlavimų“, – pažymi Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vedėjas Šarūnas Avižienis.
Europos Sąjunga ketina atsisakyti ilgą laiką galiojusios praktikos, kai mažos vertės siuntos – iki 150 eurų – buvo importuojamos be muito. Numatoma, kad didžiajai daliai atsisiunčiamų prekių bus taikomi nuo 5 iki 17 proc. dydžio importo muitai, kurie bus apskaičiuojami supaprastintu būdu, taikant vadinamąjį „krepšelių“ principą, kai didelėms prekių grupėms nustatomi vienodi muitai. Be to, siūloma įvesti 2 eurų rinkliavą už kiekvieną prekių rūšį, esančią siuntoje, siunčiamoje iš trečiųjų šalių – daugiausia iš Kinijos, rašoma Muitinės departamento pranešime.
Europos Komisijos vertinimu, toks žingsnis yra būtinas siekiant suvaldyti nekontroliuojamą pigių prekių antplūdį, dažnai neatitinkantį Europos Sąjungos saugos, kokybės ir kitų reikalavimų.
„Tai nėra mokestis, o rinkliava už siuntų aptarnavimą ir muitinį įforminimą, dėl kurio labai išaugo muitinių darbo apimtys, – pabrėžia Š.Avižienis. – Svarbu suprasti, kad rinkliava būtų skaičiuojama ne nuo siuntos vertės, o nuo atsisiunčiamų prekių rūšių. Pavyzdžiui, jei vienoje siuntoje yra drabužiai ir kosmetika – rinkliava būtų skaičiuojama du kartus ir reikėtų sumokėti 4 eurus. Taip pat numatoma, kad tuomet, kai siuntos būtų komplektuojamos Europos Sąjungoje veikiančiuose muitinės sandėliuose, į juos pristačius didesnius prekių kiekius, rinkliava būtų mažesnė – 0,5 euro už prekių rūšį.“
Vien į Lietuvą per metus atkeliauja apie 7 milijonus siuntų iš Kinijos, o į visą ES – daugiau nei 4,6 milijardo, iš kurių net 91 proc. atsiunčiama iš Kinijos.
Šiuo metu naujoji tvarka dar nėra įsigaliojusi, tačiau Europos Komisija tikisi ją patvirtinti artimiausiu metu. Pokyčiai paliestų didžiąją dalį internetu apsiperkančių vartotojų, ypač įsigyjančius prekes per elektroninės prekybos platformas, tokias kaip „Shein“, „Temu“ ar „AliExpress“.
Pasak ekspertų, planuojama įvesti rinkliava ne tik padidins skaidrumą, bet ir sumažins piktnaudžiavimo atvejų, kai deklaruojamos mažesnės prekių vertės siekiant išvengti mokesčių. Taip pat tikimasi sukurti sąžiningesnes konkurencines sąlygas Europos Sąjungos prekybininkams.
Kokia tvarka galioja šiandien?
Lietuvos muitinė primena, kad net ir šiandien siuntos iš trečiųjų šalių (ne iš ES) turi būti deklaruojamos ir gali būti apmokestinamos.
Tiesa, jei siuntos vertė iki 150 eurų - muitas netaikomas, taikomas 21 proc. PVM, jei jis nebuvo sumokėtas pirkimo metu. Jei PVM sumokėtas per IOSS sistemą (tai nurodoma automatiškai), atsiųstas prekes supaprastinta tvarka deklaruoja siuntos vežėjas.
Jei siuntos vertė virš 150 eurų - taikomas tiek PVM, tiek muitas (jo dydis priklauso nuo prekės rūšies, vidutiniškai nuo 2 iki 12 proc.). Tuomet būtina pateikti standartinę muitinės deklaraciją.
Kaip deklaruoti siuntą savarankiškai?
Fiziniai asmenys, gavę siuntą iš trečiosios šalies, gali ją deklaruoti patys per iMDAS sistemą – tai išmanioji muitinės deklaracijų apdorojimo priemonė, veikianti internetu.
Kada gautas prekes galima deklaruoti savarankiškai?
- kai siunta jau atgabenta į Lietuvą,
- kai vežėjas informuotas, kad deklaruosite patys,
- kai turite sekimo numerį ir žinote siuntos buvimo vietą.
Ką reikia padaryti?
- Registruotis Bendro naudotojų valdymo portale (BAP): http://bap.lrmuitine.lt. Prisijungiama per Elektroninius valdžios vartus. Deklaruojant prekes pirmą kartą, reikia užpildyti prašymą registracijai kaip paslaugų gavėjui.
- Gauti EORI kodą (Ekonominės veiklos vykdytojo identifikavimo numerį): https://mls.lrmuitine.lt. Šis kodas reikalingas visiems, kurie patys deklaruoja siuntas. Jis suteikiamas nemokamai, galioja ilgą laiką.
- Prisijungti prie iMDAS sistemos: https://import.lrmuitine.lt. Čia galima pateikti supaprastintą deklaraciją, jei gautų prekių vertė iki 1000 eurų ir joms netaikomi draudimai ar ribojimai.
Kada supaprastinta deklaracija netinka?
Supaprastinta tvarka deklaruojant gautas prekes per iMDAS netaikoma, kai:
- prekės yra grąžinamos (taikomos PVM lengvatos),
- atsiunčiamos knygos, kurioms taikomas 5 proc. PVM tarifas,
- prekės yra ribojamos (pvz., atsiunčiamos augalų sėklos, kurioms reikalingi fitosanitariniai dokumentai).
Tokiu atveju būtina pateikti standartinę muitinės deklaraciją.
Daugiausia nesklandumų kyla dėl neteisingai deklaruoto siuntos numerio ar vežėjo duomenų. Tokiu atveju vežėjas nemato muitinės sprendimo ir nepristato siuntos, reikia kreiptis į teritorinę muitinę, teikti prašymą dėl duomenų taisymo. Visa tai gerokai sulėtina siuntos pristatymą, todėl deklaraciją reikėtų pildyti itin atidžiai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!