„Šiais metais turime pakankamai spartų pajamų augimą visuose biudžetuose, dėl to galime sau leisti didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymąsi, gynybos finansavimą“, – Vyriausybės posėdyje anksčiau sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad visų biudžetų projektai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 2,7 proc.
Gynybai valstybės biudžete siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prognozuojama, kad valstybės skola 2026-aisiais sieks 45,1 proc. BVP – virš 5 proc. punktų daugiau nei šiemet.
Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.
Grynosios valstybės išlaidos augs 5,2 procento.
Numatoma, kad šiemet priimti mokestiniai pakeitimai 2026 metais valstybės biudžeto pajamas papildys 278,5 mln. eurų.
Anot ministro, pagrindiniai biudžeto prioritetai – socialinės reikmės, gynyba, infrastruktūra, biudžeto fiskalinis tvarumas.
„Kitais metais galime sau leisti ganėtinai sparčius atlyginimų augimus turint didžiulį iššūkį labai dosniai finansuoti savo gynybą“, – sakė finansų ministras.
Daugiausiai pinigų – mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, sporto trenerių algų kėlimui
Viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui papildomai siūloma numatyti 438,4 mln. eurų.
Daugiausiai pinigų bus skiriama mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, sporto trenerių algų kėlimui – 148,8 mln. eurų. Visų medikų darbo užmokesčiui didinti skiriama taip pat 148 mln. eurų.
Statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos ir muitinės darbuotojų – atlyginimams siūloma papildomai numatyti 24,1 mln. eurų.
Kultūros įstaigų ir meno darbuotojų algoms papildomai planuojama skirti 12 mln. eurų.
10,6 mln. eurų papildomai būtų skirta medikams rezidentams – jų algos vidutiniškai augs 12,6 proc., arba 313 eurų „į rankas“, ir tai bus didžiausias algų didinimas.
Slaugytojų atlyginimai augs 8 proc., arba 127 eurais, gydytojų – 3 proc., arba 103 eurais.
Kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augs 5 procentais.
Kiek didės pensijos?
Vyriausybė ketvirtadienį patvirtino perteklinį kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą.
Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su šiais metais, augs 15,3 proc. iki 10,252 mlrd. eurų, o išlaidos – 10,9 proc. iki 8,788 mlrd. eurų.
Numatomos fondo pajamos viršys išlaidas 1,463 mlrd. eurų, tačiau be rezervinio fondo palūkanų (94,3 mln. eurų) ir iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų grįžtančių sumų (apie 550 mln. eurų) jo perviršis sieks 819 mln. eurų.
Kitais metais senatvės pensijoms numatoma skirti 6,931 mlrd. eurų (78,9 proc. visų fondo išlaidų) – 12,6 proc. daugiau nei laukiama šiemet.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė senatvės pensija bus 750 eurų – 80 eurų (12 proc.) didesnė nei šiemet, o turint būtinąjį stažą – 810 eurų, arba 90 eurų (12,5 proc.) daugiau.
Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987 (9,87 proc.) – tiek bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji dalys, tam skiriant 615 mln. eurų. Be to, numatoma dar 90 mln. eurų papildomam individualios dalies indeksavimui.
Vidutinės senatvės pensijos ir šalies darbo užmokesčio santykis bus 47,4 proc. – 2 procentiniais punktais didesnis nei šiais metais.
Vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2026 metais sieks apie 640 tūkst. – 1,1 proc. (7 tūkst.) daugiau nei šiemet.
Skaičiuojama, kad ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet sieks 64,7 mln. eurų – 7,5 proc. (45 mln. eurų) daugiau nei 2025 metais, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos – 488 mln. eurų – 7,1 proc. daugiau (32,2 mln. eurų), nedarbo draudimo – 521,4 mln. eurų – 0,2 proc. (1,3 mln. eurų) daugiau, o vidutinė nedarbo išmoka padidės 4,4 proc. iki 545 eurų.
Didėja pareiginė ir minimali alga
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui pareiginės algos bazinį dydį nuo kitų metų didinti 12,6 euro (0,7 proc.) iki 1798 eurų.
„Tai nėra daug, bet tai yra pirmas žingsnis, nes tris metus nebuvo tas koeficientas keistas“, – Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Tam per metus reikėtų 48,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Šio dydžio augimas turės įtakos virš 200 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų, teisėjų, karių.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė siūlymui kitais metais minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) padidinti 115 eurų, arba 11,1 proc. – iki 1153 eurų (iki mokesčių).
Mažiausiai uždirbantys darbuotojai „į rankas“ nuo 2026 metų gaus maždaug 59 eurais daugiau – apie 836 eurus.
MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis 2026 metais sieks 47,7 proc.
„Taip sprendžiamos skurdo problemos, skurdo mažinimo problemos. Tai labai svarbu ir aktualu, nes pas mus mažiausiai uždirbantys ir daugiausiai uždirbantys, santykis tarp jų yra didžiulis“, – posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Minimalus valandinis atlygis (MVA) augs 70 centų (11,1 proc.) iki 7,05 euro.
Didėja ir vienkartinė išmoka už vaiką
Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų perkopti tūkstantį eurų, rodo ketvirtadienį Finansų ministerijos registruoti valstybės, „Sodros“ ir kiti biudžetų projektai.
Numatyta, kad ši išmoka pasieks 1036 eurus, šiemet ji siekia 770 eurus.
Vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį. Ji skiriama vaikui, kai jis ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba jo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto viso arba dalies išlaikymo iš vieno arba abiejų tėvų.
Teikiami įstatymų projektai taip pat leis sparčiau indeksuoti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, vaiko pinigus ir kitas.
Vidutiniškai šios išmokos augs 5,4 procento.
Valstybės biudžeto projekto nepalaikys?
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui užsimenant, kad jo vadovaujama frakcija gali nepalaikyti kitų metų valstybės biudžeto projekto, Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė sako tokių koalicijos partnerio pareiškimų nekuomentuosianti. Jos teigimu, šiuo metu svarbiausia atsiriboti nuo įvairių užkulisinių žaidimų ir susikoncentruoti į darbus.
„Nieko aš nevertinu. Manau, Lietuvoje yra daugybė politikų, kurie gali vertinti ir komentuoti šito politio pasisakymus, o aš esu susikoncentravusi į darbus“, – lrt radijui trečiadienį sakė Vyriausybės vadovė.
„Man atrodo, kad mums svarbiausia yra orientuotis į darbus. Ir aš nuo pirmos minutės, ateidama į šitą poziciją, tą ir sakiau: programa, darbai yra tai, dėl ko aš atėjau. Ne žaisti visokius užkulisinius žaidimus, bet dirbti“, – pridūrė ji.
R. Žemaitaičiui savaitės pradžioje užsiminus, jog siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą kitoms jo stokojančioms sritims, būtų galima apkarpyti gynybai numatytą skirti lėšų dalį, premjerė tikina – biudžetas yra subalansuotas.
„Biudžetas yra subalansuotas. (…) Su švietimo darbuotojais susitarėme, su sveikatos (sektoriaus darbuotojais – ELTA) susitarėme. Daugybė dalykų jau yra padaryta. Biudžetas yra orientuotas tiek į gynybą, tiek į socialinę saugą. Galbūt kažkam tai nepatinka, galbūt kažkas norėtų visiškai kitokio (…) kelio, bet biudžetas yra kitoks“, – akcentavo ji.
