Ar konfliktas išties gali peraugti į pasaulinį karą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.
Izraelio ir Irano konfliktas užsitęsė ir jau ne vieną dešimtmetį tęsiasi, bet šiuo metu matome situaciją gana paaštrėjusi. Kas vyksta šiuo metu jūsų akimis?
L. Kojala: Kaip Jūs ir sakote, tai nėra nauja situacija. Galbūt Izraelis pamatė galimybių langą dėl to, kad Iranas yra susilpnėjęs, praradęs dalį savo sąjungininkų regione, arba jie yra silpnesni negu buvo anksčiau.
Tai atvėrė galimybes veikti ir potencialiai tikėtis sustabdyti Irano branduolinę programą arba bent jau ją atidėti labai ilgam, nes yra įvairių spekuliacijų, įvairių duomenų, bet kai kas sako, kad per keliolika dienų, savaičių ar daugiausiai mėnesių Iranas galėtų įgyti branduolinį ginklą, jeigu žengtų tą paskutinį žingsnį.
Tai yra Izraelio argumentas, kodėl reikėjo veikti. Aišku, čia turbūt įdomu stebėti ir Jungtines Amerikos Valstijas, ir tokią dviprasmišką Trumpo laikyseną, nes, viena vertus, Trumpas ir jo MAGA („Make America Great Again“) idėjinė bendruomenė, rinkėjai, kurie akcentuoja, kad nepradeda karų, apskritai jų vengia ir siekia tik taikos visur ir jokiais būdais naujų karinių konfliktų nepradeda.
Tai šia prasme parama Izraeliui ir tolesnis karo eskalacijos scenarijus tikrai kelia tam tikrą diskomfortą, kita vertus, ir Jungtinės Valstijos nenori matyti Irano, turinčio branduolinį ginklą.
Jeigu Izraelis sugebėtų tą įgyvendinti, turiu omenyje, sustabdyti Irano branduolinę programą ilgam, be abejo, tai atlieptų Jungtinių Valstijų ilgalaikį strateginį interesą, kuris persidengia per skirtingas administracijas – turime tokią dviprasmišką situaciją.
Amerika iš pradžių atsiribojo nuo šios situacijos ir sako, kad mes čia kaip ir ne prie ko. Tai kaip Jūs galvojate, ar išties yra taip ir ką tai gali reikšti toliau, kiek Amerika gali įsikišti?
L. Kojala: Turbūt sunku įsivaizduoti, kad Izraelis galėtų imtis tokių veiksmų matant griežtą „ne“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ar reikėjo akivaizdaus, tiesaus „taip“, irgi turbūt klausimas.
Matyt, kad galėjo pakakti to tarpinio varianto, kad gal mes norėtume derėtis, bet jeigu Jūs manote, kad reikia, tai mes pritarsime. Vis tiek tai yra Izraelio atliekami veiksmai, Jungtinės Valstijos tiesiogiai juose nedalyvauja, išskyrus tai, kad, be abejo, padeda Izraeliui gintis nuo išpuolių iš Irano pusės.
Tad šia prasme tas dvilipumas irgi atsispindi, juo labiau Jungtinėms Valstijoms Izraelis tikrai nėra lengvas sąjungininkas – prisiminkime Joe Bideną. Jis tikrai vargo su Benjaminu Netanyahu, ne visada, toli gražu ne visada, Jungtinių Valstijų siūlymai, rekomendacijos buvo realizuojamos Izraelio praktiškai, tad ir šioje situacijoje Izraelis tikrai turi pakankamą veikimo laisvę priiminėti sprendimus patys.
Aišku, kyla ir klausimas: kiek plačiai ar kiek efektyviai gali Izraelis įvykdyti maksimalius tikslus? Nes kai kurie elementai, tokie kaip giliai paslėptų strateginių lokacijų bombardavimas, ko gero, reikalautų Jungtinių Amerikos Valstijų pagalbos suteikiant reikalingą amuniciją ir kitaip padedant Izraeliui vykdyti ataką.
Tai čia jau ta riba tarp „dalyvauja–nedalyvauja“, „tik padeda Izraeliui“ ir „tiesiogiai įsitraukia į veiksmus, nukreiptus į Iraną“, turbūt dar labiau išbluktų.
Izraelio premjeras Netanyahu teigia, kad ataka smogė į Irano branduolinę širdį ir sako, kad tai daroma dėl to, kad Iranas nepasidalintų branduolinėmis bombomis. Ką Jūs manote apie tai?
E. Račius: Aš galvoju, kad mes iš tikrųjų pradedame pokalbį nuo to, kad mes visi tikrai žinome, kad Iranas gaminasi ginklą ir kad beveik jį pasigamino. Todėl čia turbūt yra pati didžiausia Benjamino Netanyahu pergalė.
Mes galime prisiminti, kad dešimtmetį ar daugiau jis Jungtinėse Tautose atsinešdavo kažkokį plakatą – panašius plakatus dabar naudoja Baltųjų rūmų šeimininkas – ir jis rodydavo, kur ten ta raudona linija, ir kur Iranas jau ją peržengė, ir kad rytoj arba bent jau poryt tikrai Iranas panaudos branduolinį ginklą.
Aš manau, kad mes turėtume truputį atsitraukti nuo to ir paanalizuoti, ar Iranas tikrai kūrė tą branduolinį ginklą, kokiu tikslu jį kūrė ir ar Iranas būtų galėjęs – nesakau „norėjęs“, bet „galėjęs“ – panaudoti prieš Izraelį.
Ir aš manyčiau, kad tada, jei ta diskusija būtų šiek tiek platesnė, o ne tas mažas kanalas, į kurį mus spraudė konkrečiai Benjaminas Netanyahu, tada mes galėtume išties diskutuoti. Nes dabar klausimas yra formuluojamas taip, kad mes visi žinome, kad Iranas yra blogis.
Kaip ir Jūs pasakėte, Izraelis bombarduoja tik karinius objektus, o štai blogietis Iranas – civilius. Mes turėtume truputėlį kažkaip atsitraukti nuo tos dominuojančios linijos, kuriai dauguma mūsų ir pritariame, žinodami ar įsivaizduodami, kad žinome, kas yra blogis ir gėris.
Į šį klausimą, ar Iranas galėtų pasidalinti ta branduoline slapta informacija, turbūt atsakymas bendrai būtų, kad taip, galėtų, jei norėtų, bet, kaip sakau, turėtume nutarti, ar Iranas yra tas universalusis blogis, šiandieninis šėtonas, ir tada, nuo to atsispirdami, galvoti, ką darome, kaip apsiginame arba, jeigu įmanoma, apskritai susidorojame su juo.
Ar Iranas aktyviai juda link branduolinio ginklo turėjimo? Izraelis pats nepripažįsta oficialiai, bet jie taip pat turi branduolį ginklą, tiesa?
E. Račius: Išties mes turime valstybių, kurios turi branduolinę programą: kai kurios – visiškai taikiais sumetimais, kai kurios, mes žinome, kad ne vien tik taikiais sumetimais. Izraelis yra toje stovykloje, kuriai priklauso ir Pakistanas, ir ta pati Šiaurės Korėja.
Atrodytų labai keista kompanija, bet, deja, reikia pripažinti, kad Izraelis yra toje grupėje, kur yra valstybės, kurios kūrė ir, panašu, kad sukūrė tą branduolinį ginklą, bet jų atžvilgiu pasaulio bendrijos elgsena yra labai skirtinga – Šiaurės Korėjos, ar Izraelio, ar net ir to paties Pakistano atžvilgiu.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
