Seimo opozicija sugriovė neeilinę sesiją, nes valdantieji užsispyrė nesudaryti komisijos, kuri tirtų banko „Snoras“ bankroto aplinkybes. Valdantieji nenorą aiškintis atsakymus į nepatogius klausimus atmuša nepasitikėjimu pačiais parlamentiniais tyrimais.
Lieka neatsakytų klausimų
Opozicinės Krikščionių partijos lyderis, buvęs premjeras Gediminas Vagnorius teigia abejojantis, ar padaryta didelė pažanga, palyginti su praėjusio amžiaus pabaigos finansinių katastrofų valdymu. „Tada Lietuvos akcinis inovacinis bankas buvo tiesiog išgrobstytas, o dabar mes dar net nežinome, kokia žala padaryta „Snoro“ banke ir kas ją padarė. Tai, kad Lietuvos bankas iki galo neatliko savo pareigų – akivaizdu, tačiau reikėtų išsiaiškinti konkrečiau. Manau, tuo turėtų būti suinteresuota tiek pozicija, tiek opozicija“, – sakė jis portalui Balsas.lt.
Anot G. Vagnoriaus, nėra aišku kiek turto tebėra „Snoro“ banke ir kiek dingo. Taip pat žmonės, neva nori atsakymų į tai, kodėl bankas „marinamas“ brangiai. „Vieną dieną sakoma, kad padaryti nuostoliai yra 800 milijonų litų. Paskui sakoma, kad 3,2 milijardo. Galiausiai pareiškiama, kad rasti 2 milijardai. Bet kas susipažinęs su įmonės ir finansų valdymu, pasakys, kad 2 prarasti milijardai nei iš šio nei iš to neatsiranda“, – tvirtino politikas. Pasak jo, abejotini sprendimai, indėlininkų sąskaita mokant milijonines algas už banko bankroto priežiūrą – irgi tirtini.
Tiek šis, tiek kiti opozicionieriai piktinasi, kad milijardinių nuostolių temoje Seimas esą yra nustumtas į šalį.
Svarbiausias klausimas, į kurį, anot G. Vagnoriaus, reikia atsakyti: ar tikrai reikėjo ką tik nacionalizuotą banką likviduoti ir ar jis negalėjo tapti valstybės komerciniu banku. Būtent tai, kaip ir trūkumus bankų priežiūros srityje, esą galėtų išaiaiškinti parlamento komisija, kurią valdantieji sutrukdė sudaryti.
Valdantieji: komisijos nereikia
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, valdančiosios Liberalų ir Centro Sąjungos atstovas Dainius Budrys portalui Balsas.lt sakė nematąs, kuo tyrimas galėtų padėti. „Su konfidencialia medžiaga ir dabar atitinkamame „kambariuke“ gali susipažinti visi parlamento nariai, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Tokių tikrai yra ir opozicijos stovykloje“, – sakė jis.
Pasak D. Budrio, į tikrai likusius, kaip jis pripažįsta, klausimus Seimui turi atsakyti Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, tačiau komisijos sudarymas esą nebūtų naudingas. „Įtariu, kad tai savo tikslais galėtų išnaudoti net ne tiek Seimo opozicija, kiek ponai Antanas Branauskas ir Vladimiras Antonovas (buvę banko akcininkai), kurie ir taip žūtbūt siekia politizuoti procesą. Klausydamas opozicijos, aš išvis abejoju ar jie patys tikrai rūpinasi net ir kreditorių interesais. Aš pats buvau susitikęs ir su jų asociacijos vadovais, ir su advokatais. Kalbėjomės geranoriškai ir aš užtikrinau, kad padėsiu visais klausimais, jei tik bus sudaromos kokios nors kliūtys“, – aiškino jis.
D.Budrys sutinka, kad bankų priežiūros srityje yra neištaisytų trūkumų, ir aiškina, kad juos šalinti parlamentarai turėtų atskirose diskusijose su pačiais bankų prievaizdais, tačiau kategoriškai nesutinka su siūlomu laikinosios tyrimų komisijos formatu.
Pagrindinis valdančiųjų pozicijos motyvas ko gero glūdi pačiame šalies politinės kultūros ir tokių tyrimų istorijos vertinime. Dažniausiai, kaip teigia patys Seimo nariai, laikinosios komisijos sudaromos siekiant kažką sudoroti arba politiškai „išsidaužyti snukius“, o ne išsiaiškinti valstybei kilusią problemą ir pasiūlyti receptus ją efektyviai spręsti. Premjeras, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius net sugebėjo įžvelgti parlamentinio turimo iniciatyvoje galimą nacionalinių interesų išdavystę ir apkaltinti iniciatorius noru sugriauti bankinę sistemą. Tad lieka neaišku, ar bankrutuojant dar kokiai nors finansų institucijai skubiai neprireiks vėl per vakarą keisti kelių įstatymų ir taip gelbėti „stabilumą“ – iš anksto situacijos ištirti parlamentui valdantieji neleidžia.
Paskutiniosiomis žiniomis dar viena neeilinė Seimo sesija greičiausiai apsieis be klausimo apie komisiją „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti, o susikoncentruos ties skubotai ir nevykusiai įvykdytos partijų finansavimo sistemos ir su ja susijusios viešųjų pirkimų tvarkos tobulinimu.
Kartojasi senos istorijos?
Per viešąją erdvę taip pat nuvilnijo informacija, kuri priminė keliolikos metų senumo istoriją, kuomet dėl prieš pat bankrotą „apdairiai“ atsiimto indėlio iš Lietuvos akcinio inovacinio banko postą turėjo palikti premjeras Adolfas Šleževičius.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus viešai paskelbtą informaciją, kad po „Snoro“ banko „bankroto bylos iškėlimo kai kurie asmenys savo turėtu indėliu, didesniu kaip 350 tūkst. eurų, tai yra daugiau kaip 600 tūkst. litų, padengė paskolą“ ir kad tai susiję su vienu iš valdančiosios daugumos atstovų giminaičių.
Netrukus paaiškėjo, kad įtarimai mesti įmonei „Novotersa“, su kuria siejamas Seimo pirmininkės sūnus Gediminas Degutis nedelsiant paneigė informaciją, kad buvo pasinaudota išankstine informacija. Pasako jo, einamojoje įmonės sąskaitoje „Snoro“ banke, jo nacionalizavimo momentu, buvo 343 tūkst. litų, kurie esą tebebuvo ir keliant skandalą. Ši suma, anot A. Degučio, įmonės paskola tame pačiame „Snore“ nepadengta
Seimo pirmininkė dėl Irena Degutienė kreipėsi į prokurus dėl A. Butkevičiaus pareiškimų, o socialdemokratai ir jų lyderis A. Butkevičius, „mainais“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą pateikdami turimus duomenimis ir informaciją, su prašymu pradėti tyrimą, ar nebuvo padarytas galimai neteisėtas poveikis „Snoro“ administratoriui.
Daugiau skaitykite www.balsas.lt
Taip pat skaitykite:
V. Mazuronis prašo I. Degutienės atsakyti į klausimus dėl galimų sandorių „Snore“
