Praėjusią savaitę gana paslaptingai atsiradęs socialdemokratų inicijuotas rentų buvusiems Seimo nariams įstatymo projektas antradienį didelio parlamentarų pasipriešinimo nesulaukė. Energingiausiai protestavo Antanas Terleckas, bet greitai buvo paprašytas palikti posėdžių salę.
Iki sesijos pabaigos likus vos porai dienų, Seimo nariai neatsisako minties įteisinti rentas buvusiems parlamentarams. Nors konservatoriai pasiūlė išbraukti jas numatančio projekto svarstymą iš antradienio darbotvarkės, dauguma politikų nesutiko to padaryti, rašo portalas „Delfi.lt“.
Portalas „Alfa.lt“ rašo, kad sugėdinti tautos išrinktuosius bandė ir žinomas disidentas Antanas Terleckas. Į Seimo posėdžių salę su megafonu atėjęs jis ragino parlamentarus susitikti su tauta ir išgirsti, ką ji mano apie rentų iki gyvos galvos įteisinimo. „Kodėl norite apiplėšti tautą?“ - rėkė buvęs disidentas. Tačiau greitai buvo paprašytas palikti Seimo salę.
„Delfi.lt“ pažymi, kad antradienį ryte posėdžiavęs Biudžeto ir finansų komitetas atmetė visus pasiūlymus pataisos dėl eksparlamentarų rentos projektui.
Liberalcentristas Saulius Lapėnas siūlė apriboti laiką, kiek buvęs Seimo narys galėtų gauti valstybinę rentą. Jo siūlymu eksparlamentaras, išbuvęs Seimo nariu visą kadenciją, turėtų teisę gauti 40 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį ne ilgiau kaip ketverius metus, išbuvęs Seimo nariu dvi visas kadencijas – 60 proc. pareiginės algos per mėnesį ne ilgiau kaip šešerius metus, išbuvęs Seimo nariu tris visas kadencijas ir daugiau – 75 proc. pareiginės algos per mėnesį ne ilgiau kaip aštuonerius metus.
„Kiek žmogui reikia laiko normaliai adaptuotis po darbo Seime?“ – cituoja parlamentarą „Alfa.lt“.
Savo ruožtu socialdemokratas Algimantas Salamakinas siūlė sumažinti valstybinės rentos dydį: išbuvusiems parlamentarais vieną kadenciją – iki 30 proc., išbuvusiems dvi kadencijas – iki 45 proc., išbuvusiems tris kadencijas ir daugiau – iki 60 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį, rašo „Delfi“.
Be to, jis paragino sumažinti valstybinę signataro rentą nuo 75 iki 60 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.
„Alfa“ patikslina, kad pasak A. Salamakino, 30 proc. nuo dabartinio parlamentaro atlyginimo sudarytų 1200 litų. „Tai gerokai daugiau nei valstybinė pensija. O jeigu mes dar sutvarkysime Seimo narių algas, tada rentos siektų 5–6 tūkst. litų. Būtų paradoksalu“, – teigė socdemas.
Na, o Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas savo ruožtu stebėjosi, argi 2000 litų būtų daug medicinos profesoriui, kuris dėl darbo parlamente prarado kvalifikaciją ir nebegali operuoti.
Komitetas pritarė konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno pataisai, kad rentos būtų mokamos tik visą kadenciją dirbusiems parlamentarams. Ši nuostata sukėlė klausimų „darbietei“ Etelai Karpickienei, rašo „Alfa“.
„Ką reiškia išdirbus visą kadenciją? Jeigu asmuo į Seimą atėjo vėliau, buvo išvykęs, todėl priesaiką davė vėliau, arba atėjo vietoj ko nors?“ – teiravosi ji.
Šis klausimas aktualus pačiai E. Karpickienei, nes ji parlamente dirbti pradėjo tik įpusėjus šiai parlamento kadencijai. Pagal Darbo partijos sąrašą ji užėmė mandato atsisakiusio partiečio vietą.
„Delfi“ rašo, kad pataisos rėmėjai tvirtina, esą į rentas pretenduos nedaugelis buvusių Seimo narių. Pasak liberalus dėl socdemų paliekančio Vytauto Čepo, po nepriklausomybės atkūrimo į Seimą buvo išrinkta 515 narių, „iš jų bus gal apie 30, kurie paims rentas“.
„Yra gal penki ar septyni žmonės, kurie ims, - „Delfi“ antrino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas. – Man šypseną kelia tokie kolegos kaip Eligijus Masiulis, kritikuojantis projektą, – jam dar dirbti ir dirbti, o ne apie rentą galvoti, juk net pensijos dar neužsidirbo".
„Alfa“ rašo, kad pagal projektą, kurį dabar svarsto Seimas, parlamentaru vieną visą kadenciją dirbęs politikas, jeigu neturi draudžiamųjų pajamų, gali prašyti rentos. Ji sudarytų 40 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Dvi kadencijas išdirbęs politikas galėtų gauti 60 proc., o tris ir daugiau kadencijų – 75 proc. Seimo nario pareiginės algos.
Dėl rentų buvusiems Seimo nariams įteisinimo parlamentarai turėtų balsuoti antradienį. Galutinis dokumento priėmimas numatytas trečiadienį.
