Naujienų portalo tv3.lt kalbinta mama Jūratė savo gimnazistei dukrai Viltei duoda 20 eurų pavalgyti mokykloje, o savaitgaliais duoda papildomai, jeigu Viltė paprašo. Taip pat mokėdavo ir dukrai Ugnei, kuri šiuo metu jau studentė, bet merginų požiūris į pinigus, pasak mamos, labai skiriasi.
„Ugnė tai labai racionali, moka taupyti, o Viltei truputį sunkiau, kiek turi, tiek išleidžia. Net nežinau, ar pastebi, kai tų pinigų sąskaitoj padaugėja“, – juokiasi dviejų merginų mama.
Viltė taip pat pripažįsta, kad ne visada paprasta savo išlaidas susiplanuoti.
„Juos [savaitgaliais gautus pinigus] išleidžiu kavinėse, užkandinėse ar kokiai nors kosmetikai. Pinigų tikrai nepritrūksta. Pinigus atsidedu taupymui, kai užsinoriu kokio nors brangesnio daikto, pavyzdžiui, ausinių ar naujo telefono.
Galiu pasakyti, kad man asmeniškai yra gana sunku paskirstyti savo išlaidas, bet kuo toliau, tuo darosi lengviau“, – sako Viltė.
Finansų konsultanto Valerij Krasockij teigimu, sprendžiant, kiek vaikui duoti pinigų ir kuriam laikui, reikia atsižvelgti į savo finansines galimybes ir į vaiko poreikius bei įpročius. Jo galva, reikia duoti tiek pinigų, kad užtektų pavalgyti, vaikas galėtų apie 20 proc. atsidėti taupymui ir 20–25 proc. pramogoms.
„Recepto, kiek reikia duoti vaikams, nėra, žiūrint pagal poreikį vaikų, nes vieni vaikai nevalgo vien tik todėl, kad nori naujų drabužių nusipirkti ir specialiai taupo tuos pinigus, o tėvai pergyvena, kiti – gauna iki 100 eurų per savaitę ir „Iphonus“ perka naujus, tai čia irgi nesąmonė“, – teigia V. Krasockij.
Tuo tarpu jis savo trylikmetei ir penkiolikmetei dukrai per savaitę duoda 20 eurų visoms jų išlaidoms.
Apklausa parodė, kiek ir kokiems pirkiniams lietuviai duoda vaikams kišenpinigių
Lietuviai respondentai linkę vaikams duoti daugiausiai kišenpinigių tarp Baltijos šalių – nuo 10 iki 19 eurų per savaitę (29 proc.). Bet tuo metu Latvijoje (29 proc.) ir Estijoje (33 proc.) apklaustųjų nurodė duodantys nuo 5 iki 9 eurų per savaitę.
Vis dėlto, Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos vadovo ir finansų konsultanto Valerij Krasockij nuomone, tėvams reikia įsivertinti, kodėl jie tiek pinigų skiria vaikams.
„Lietuviai lepina, nes gaili savo vaikų. Aš spėju, kad tėvai galvoja apie tai, kad jų atžalos neatrodytų prasčiau negu kiti, nes žiūri ir lygina su kitais vaikais, kas, mano manymu, irgi nėra gerai“, – savo požiūrį išsakė pašnekovas.
Kad duoda savo vaikams kišenpinigių, apklausoje nurodė kas trečias: 28 proc. lietuvių, 37 proc. latvių ir 31 proc. estų respondentų. Dažniausia priežastis, kokiam tikslui duodami kišenpinigiai – smulkios kasdienės išlaidos.
Pavyzdžiui, pietūs mokyklos valgykloje (59 proc. lietuvių, 44 proc. latvių, 23 proc. estų respondentų), užkandžiai (24 proc. lietuvių, 42 proc. latvių, 30 proc. estų respondentų), mokykliniai reikmenys ar kanceliarinės prekės (14 proc. lietuvių, 15 proc. latvių, 10 proc. estų respondentų).
Kaip rodo tyrimas, kas trečias apklaustasis kišenpinigius išnaudoja kaip galimybę išmokyti vaiką taupyti. Šiam tikslui pinigų duoda 29 proc. lietuvių ir latvių bei 34 proc. estų respondentų, o taupyti brangesniam pirkiniui, pavyzdžiui, kompiuteriui ar dviračiui, kišenpinigių duoda 26 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 20 proc. estų apklaustųjų.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų vasarį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Kaip išmokyti vaiką elgtis su pinigais?
Finansų konsultantas teigia, jog kišenpinigius tėvai turėtų vaikams duoti kuo anksčiau, atsižvelgiant ir į vaiko brandą. Jo manymu, pravartu pradėti vaiką mokyti kaip elgtis su pinigais 6–7 metų, kai vaikas pradeda vaikščioti į mokyklą.
Tačiau atkreipia dėmesį, kad kišenpinigių duoti neužtenka tam, kad vaikas lavintų savo finansinį raštingumą, reikia paaiškinti, kaip gautus pinigus vaikas turėtų išleisti ir kaip paskirstyti išlaidas.
„Pavyzdžiui, iš vienos mano dukros pinigų nupirkom miltų, cukraus – visų priemonių tam, kad iškeptų sausainių ir po to sausainius pardavinėtų. Tada paskaičiavom savikainą ir paskaičiavom pajamas, pelną, tada atėjo suvokimas ir supratimas, kas yra pelnas ir kaip yra uždirbami pinigai“, – pasakoja finansų konsultantas, auginantis dvi dukras.
Duoti vaikams pinigų už namų ruošos darbus: gerai ar blogai?
Viltės mama Jūratė užsimena, jog anksčiau Viltei ir Ugnei mokėdavo už atliktus namų ruošos darbus. O už gerus pažymius jos gaudavo po eurą ar du.
Tačiau V. Krasockij manymu, nereikėtų vaikams mokėti už darbus kaip namų ruoša, nes juos ir taip jie turėtų atlikti, verčiau mokėti už papildomus darbus.
„Pavyzdžiui, mokėti už mašinos išplovimą, nes vaikas žino, kad jam ir nepriklauso, bet jis papildomai tai atlieka.
O mokėti jam reikia rinkos kainomis, nes būna tokie tėvai, kurie sako: „Aš jam sumokėjau 200 eurų už mašinos plovimą”. Tada vaikas turės iškraipytą įsivaizdavimą apie pinigus, algas ir visa kita, todėl, kai darbe gaus 20 eurų už mašinos plovimą, nesupras, kodėl“, – pataria ekspertas.
