Tarnybos turės ir bendrus psichologų bei vaiko teisių specialistų mokymus, kurie padės ateityje veikti tiksliau, kiek įmanoma labiau apsaugant vaiką nuo neigiamų emocijų atimant jį iš tėvų.
Pernai internete paplito vaizdo įrašas, kuriame vaiko teisių pareigūnai su policininkais atiminėja klykiantį sūnų iš mamos, visiškai nekreipdami dėmesio į vaiko ašaras. Tai sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tuomet pripažino, kad specialistai elgėsi neprofesionaliai. Tuomet daugelis kritikavo tiek vaiko teisių sargų, tiek policijos pareigūnų darbą.
Policija užtikrins saugią aplinką
Dabar tarnybos patvirtino bendrus veikimo algoritmus. Jie aiškiau apibrėš kaip reikėtų elgtis, jei vaikui kilo grėsmė ir jį reikia atskirti nuo tėvų bei globėjų. Algoritme aiškiai apibrėžta, kad procesui vadovauja ir jį koordinuoja vaiko teisių specialistai, o policijos pareigūnai padeda įgyvendinti procesą.
„Jei yra iškvietimas, atvykstame, jei vaiko teisių gynėjai priima sprendimą, kad vaikui nesaugu likti namuose. O policijos pareigūnai turi tam tikrus algoritmus, kurie padės atrakinti duris, ir viduje užtikrins tą saugumą, kad mes galėtume prieiti prie vaiko, išklausyti“, – paaiškino tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Pagrindinis policijos darbas, atvykus į įvykio vietą – užtikrinti vaiko teisių specialistams saugią aplinką, kad jie galėtų pabendrauti su vaiku, tėvais, rasti geriausią sprendimą. Jei reikia, pareigūnai gali naudoti ir fizinę jėgą.
„Situacija situacijai nelygi, tačiau fizinės prievartos, specialiųjų priemonių panaudojimo tvarką aiškiai apibrėžia policijos įstatymas. Jei policijos pareigūnui atsiranda pagrindas naudoti fizinę jėgą ar kitas priemones, pareigūnas tą turės daryti“, – tikino generalinis komisaras Renatas Požėla.
Būtent dėl to, jog kartais tokiose situacijose reikia naudoti ir fizinę jėgą, kas jautriai vaiko psichikai dažniausiai yra labai žalinga, tiek pareigūnai, tiek vaiko teisės dalyvaus bendruose mokymuose. Jų metu vaiko teisių specialistai ir psichologai aiškins, kaip tokiais atvejais elgtis, kad vaikas būtų kiek įmanoma labiau apsaugotas nuo trauminių patirčių.
„Mes suprantame, kad toje aplinkoje mūsų veikimas turi būti ypatingai kvalifikuotas, pasvertas, nes, bet kokiu atveju, vaikas yra nukentėjusysis, tai mums reikia būti pasiruošus priimti kitokius sprendimus, nei mes veikiame situacijoje, kai vaiko nėra aplinkoje“, – dėstė R. Požėla.
Psichologas: tai – smurto forma
Skuodienė sakė, kad vaiko perkėlimas į saugią aplinką, o tiksliau jo paėmimas iš tėvų – kraštutinis veiksmas, kuomet specialistai mato, kad jam tikrai gresia pavojus.
Pernai vaiko teisių sargai sulaukė beveik 57 tūkst. pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. 7,5 tūkst. atvejų vaiko teisių specialistai mažamečius privalėjo paimti iš šeimos ir namų. Tačiau kelių dienų ar savaitės bėgyje, apie 6 tūkst. atvejų, vaikai būdavo grąžinami tėvams. O 1 tūkst. atvejų Vaiko teisių gynėjai kreipėsi į teismą, prašydami, kad vaikai iš tėvų būtų atimti visam laikui.
„Vaikai paimami, kai tėvai jau nebegali jais pasirūpinti ir reikia intensyvios pagalbos. Visais kitais minimais atvejais, vaikai grįžta pas tėvus po 2–3 dienų, po savaitės“, – teigė I. Skuodienė.
Vaikų psichologas Edvardas Šidlauskas tikino, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų vaikui yra labai skausmingas, dažnai trauma virstantis patyrimas.
„Tai – psichologinio smurto forma, kuri gali traumuoti, pasekmė gali būti potrauminio streso sindromas: nerimas, nemiga, ryškūs praeities atsiminimai ir taip toliau, žodžiu, sutrikdyta psichika. Neaišku, kiek terapija gali būt sėkminga. Vaiką gali lydėti nerimo, nesaugumo jausmas, išsivystyti fobijos, atvirų erdvių ar sociofobijos, žodžiu, gali apsunkinti vaiko adaptaciją visuomenėje“, – aiškino psichologas.
Esą dėl to, vaiko atskyrimas nuo tėvų negali būti staigus – specialistai turi užmegzti su vaiku ryšį, arba patys, arba pakvietę jam artimą asmenį ar giminaitį.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
