Šilta žiema šiais metais padėjo išvengti didelių potvynių Nemuno žemupyje.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiais metais potvynis savo dydžiu ir trukme buvo mažesnis už vidutinį.
Anot tarnybos Hidrologijos skyriaus viršininko Aleksandro Kajučio, potvynio metu Pagėgių savivaldybėje buvo užlieta 10,8 tūkst. hektarų sausumos ir 52,4 kilometro kelių. Vasario pradžioje vanduo ėmė slūgti, o vasario 12-ąją visi keliai jau buvo išvažiuojami.
Šilutės rajono savivaldybėje po vandeniu buvo atsidūrę 13,3 tūkst. hektarų sausumos, apie 42 kilometrai kelių buvo neišvažiuojami. Čia vanduo slūgo lėčiau.
Kaip pranešė Aplinkos ministerija, Nemuno žemupys ledu buvo pasidengęs sausio pradžioje, tačiau ledas laikėsi neilgai. Jau sausio 20-ąją ties Panemune prasidėjo ledonešis. Kaip ir kasmet, žemupyje susidariusios ledo sangrūdos pakėlė vandens lygį ties Panemune, Lazdėnais. Išsiliejusi Gėgės upė apsėmė pievas ir kelią, kuris kelias savaites buvo neišvažiuojamas. Sausio 26-ąją pajudėjus sangrūdai, vandens lygis upėje per kelias paras nukrito 125 centimetrais, bet dėl gausių kritulių vėl ėmė kilti.
Sausio 25-ąją prasidėjo ledonešis ir Nemune ties Rusne. Žemiau Rusnės susidariusi ledų sangrūda vandens lygį per parą pakėlė 64 centimetrais, o kitą dieną pasiekė 324 centimetrus. Vanduo apsėmė kelią Šilutė-Rusnė, o gausūs krituliai, iš intakų plūstantis vanduo ir aukštas Kuršių marių lygis trukdė vandeniui slūgti. Vanduo Nemune ties Rusne kilo iki vasario 1 dienos, jo lygis ant kelio pasiekė 33 centimetrus, vėliau pradėjo mažėti. Vasario 10-ąją kelias jau buvo sausas.
Pasak A.Kajučio, potvynio mastą ir trukmę nulėmė ne vien tik pakilęs vanduo, bet ir nesutvarkyti polderiai. Išanalizavus šios žiemos potvynio klaidas, jų bus stengiamasi nekartoti ateityje.
