Galimybe internetu nurodyti nelegalius alkoholio, cigarečių ar degalų pardavimo taškus žmonės pasinaudojo su kaupu. Per aštuonis mėnesius iš viso Lietuvos žemėlapyje pažymėti net 1424 tokie taškai.
Tiesa, sunerimti gali priversti faktas, kad per tą patį laikotarpį policijos pareigūnams pavyko likviduoti tik 128 tokius visuomenės pasipiktinimą sukėlusius taškus. Tačiau tokiai statistinei prarajai randamas paaiškinimas – ne visi pranešimai apie šešėlį buvo teisingi.
Nieko nenustebins ir dar vienas faktas, kad daugiausia veikiančių taškų buvo pažymėta Vilniuje – 192. Lietuvos sostinėje pareigūnams pavyko uždaryti 13 tokių taškų. Pagal pažymėtus taškus po Vilniaus sekė Kauno miestas ir Šakių rajonas.
Rezultatai tenkina?
VšĮ „Lietuva be šešėlio“ direktorius Kęstutis Kupšys teigė, kad per šiek tiek daugiau kaip pusmetį, iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ nariai kartu su policija padarė didelį darbą.
„Verta pripažinti tai, kad iš tų beveik 1500 pažymėtų taškų toli gražu ne visi buvo (ar yra) patikimi. Dalis pažymėtų taškų persiklojo vienas su kitu. Todėl gal tik puse pažymėtų taškų buvo tikri.
Tad jeigu šiek tiek sumažitume tą bendrą skaičių, tada turėtume visai kitą procentinį santykį tarp praneštų ir uždarytų taškų. Policija dirba dar tikrai ne taip ilgai. Todėl dabartinis rezultatas – tenkina“, - pasakojo K. Kupšys.
Anot jo, norint neutralizuoti nelegalios prekybos tašką – reikia skirti daug išteklių: „Reikia nustatyti vietą, išrašyti baudas, įrodyti, kad buvo vykdoma nelegali veikla bei užkirsti kelią tolesnei prekybai. Iš esmės liūdėti tikrai nėra dėl to. Svarbiausia, kad mes pagaliau pradėjome spręsti tą problemą.“
Žiūrėjo ne itin rimtai
K. Kupšys pasakojo, kad vos tik startavo interneto portalas, kuriame atsirado galimybė pranešti apie šešėlį, užplūdo tam tikri „protesto prieš valdžią“ pranešimai: „Buvo labai daug norinčių išlieti pyktį ant valdžios. Žemėlapyje buvo sužymėtos valdžios įstaigų vietos – Seimas, tam tikros savivaldybės.
Bet tas etapas jau praeityje. Kiek žmogus gali lieti tą pyktį? Išsiliejo, išsisakė ir galiausiai pradėjo bendradarbiauti taip, kaip ir priklauso. Tada buvo tam tikras pikas melagingų pranešimų, bet vėliau tas išnyko. Kuo toliau, tuo rimčiau gyventojai žiūri į kovą su šešėliu.“
Anot jo, specialistams buvo pakankamai nesunku atpažinti, kad žymimas nelegalios prekybos taškas yra tiesiog melagingas pranešimas.
„Jeigu pateiktas melagingas pranešimas, tai tikriausiai prie jo neatsiras kitų žmonių komentarų. Tačiau tuo atveju, kai pateikiamas detalus pranešimas, yra nurodomas prekiautojo vardas, jo adresas, tada tampa akivaizdu, jog informacija greičiausia yra teisinga.
Noriu pabrėžti, kad mūsų darbas kuriant šį portalą buvo ir yra daugiau techninis. Pagrindinis tikslas – sukurti patogią formą, kuri leistų žmonėms pranešti apie šešėlį. Juk jau seniai veikė įvairios pasitikėjimo linijos, tačiau jos nebuvo efektyvios kovoje su šešėliu“, - teigė K. Kupšys.
Bendradarbiavimas – įvairus
Balsas.lt pašnekovas negalėjo atskleisti, kiek policijos pajėgų buvo įtraukta į kovą su šešėliu: „Šis klausimas turėtų būti adresuotas policijos atstovams. Tai policijos vidaus virtuvė. Mes tik atiduodame duomenis ir tikimės, kad policija skiria pakankamai rimtą dėmesį.
Maža to, bendradarbiaujame ne tik su policija, bet ir su muitinės pareigūnais. Sulaukiame daug iniciatyvų iš tam tikrų savivaldybių. Yra atsakingų žmonių, kurie prisideda prie kovos su šešėliu“, - pasakojo K. Kupšys.
Tolesnėje perspektyvoje nėra planų kažkaip modernizuoti kovai su šešėliu skirto interneto puslapio. Tačiau stovėti vietoje taip pat neketinama.
„Sunku pasakyti, kaip viskas susiklostys ateityje. Tikrai gali atsirasti šio projekto plėtinys į kokią nors kitą šaką. Pavyzdžiui, esame raginami domėtis čekių neišduodančiais prekybos taškais. Tikrai yra kitų šešėlinės ekonomikos atšakų. Tad procesas neturėtų sustoti“, - pridūrė K. Kupšys.
Anot balsas.lt pašnekovo, nelegali prekyba nėra tik kaimiškų vietovių problema: „Tai – visos Lietuvos problema. Tiek kaime, tiek mieste reikia siekti, kad būtų uždaryta kuo daugiau taškų. Miestuose masiškumas kitas, todėl taškai turi didesnį klientų ratą.
Bet tokie taškai žalą padaro daugiatūkstantiniai žmonių grupei. Miestuose taškų įtaka ir pelnai yra kitokie. Tuo tarpu kaimuose taškas nėra toks masinis. Bet ten daroma didesnė socialinė žala. Užtenka vieno taško kaime, kad ten gyvenančios šeimos pradėtų byrėti.“
Faktai nedžiugina
Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 30 proc. – didžiausia Europos Sąjungoje kartu su Bulgarija ir Rumunija.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad akcizinių prekių įperkamumas (pajamų ir akcizinių prekių kainų santykis) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (mažesnis yra tik jau minėtoje Bulgarijoje).
Tuo tarpu spiritiniai gėrimai Lietuvoje santykinai yra patys brangiausi visoje Europos Sąjungoje lyginant su gyventojų pajamomis.
Lietuviai – tolerantiški
Atliktos apklausos duomenys parodė, kad net 62 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą. Nelegali spiritinių gėrimų rinka siekia 36 proc., tabako rinka siekia 35 proc., o degalų rinka sudaro apie 15-20 proc.
Dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų (akcizo ir PVM). 30 proc. seniūnų ir 50 proc. gyventojų įsitikinę, kad nelegali prekyba didina nusikalstatumumą
24 proc. gyventojų teigia, kad jų aplinkos žmonės reguliariai įsigyja nelegalių spiritinių gėrimų. 53 proc. gyventojų teigia, kad nelegalius alkoholinius gėrimus lengva įsigyti nepilnamečiams. Populiariausi nelegalūs spiritiniai gėrimai – falsifikuota užsienio šalių produkcija ir samagonas (juos perka atitinkamai 72 proc. ir 58 proc. nelegalių gėrimų vartotojų).
Daugiausia nelegalių alkoholinių gėrimų reguliariai perka Tauragės (37 proc.), Telšių (37 proc.) ir Marijampolės (34 proc.) gyventojai.
Didžiausia kontrabandinių cigarečių dalis yra Marijampolėje (62 proc.), Tauragėje (47 proc.), Telšiuose (47 proc.), Palangoje (46 proc.).
Savivaldybės, kuriose pažymėta daugiausia veikiančių elegalių prekybos taškų
Savivaldybė Veikiantys Uždaryti
Vilniaus miesto 192 13
Kauno miesto 147 7
Šakių rajono 57 7
Jonavos rajono 49 1
Klaipėdos miesto 41 6
Raseinių rajono 40 2
Šilutės rajono 37 2
Šiaulių miesto 36 2
Alytaus miesto 36 1
Marijampolės miesto 34 3
