REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
59
  Baisiau nei tvarte: iš arti parodė, kaip gyvena pabėgėliai (nuotr. SCANPIX)

Vos tik paskelbus, kad Lietuva kartu su praktiškai visomis Europos Sąjungos (ES) narėmis įsipareigoja priimti pabėgėlius iš karo alinamų kraštų, užvirė aštrios diskusijos dėl tautiečių saugumo.

59

Vos tik paskelbus, kad Lietuva kartu su praktiškai visomis Europos Sąjungos (ES) narėmis įsipareigoja priimti pabėgėlius iš karo alinamų kraštų, užvirė aštrios diskusijos dėl tautiečių saugumo.

REKLAMA

Teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje ir Belgijoje tik dar labiau sustiprino nesaugumo jausmą ir galimai pagrįstas baimes. Iš viso Lietuva jau priėmė 184 pabėgėlius iš 1105, kuriuos įsipareigojo priglausti iki 2017-ųjų pabaigos.

Paaiškėjo, kad Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri atlieka kompleksinį patikrinimą. Iš pradžių atitinkamos institucijos gauna pabėgėlių anketas iš Graikijos, Italijos bei Turkijos. Į Lietuvą perkelti norimų pabėgėlių asmenybės jau būna žinomos. Tačiau perkėlimo procesas ties tuo nesibaigia.

Priešingai nei kitos šalys, Lietuva dar siunčia Migracijos tarnybos bei Valstybės apsaugos pareigūnus su vertėjais į šalį, kurioje pabėgėlis laukia sprendimo dėl jo perkėlimo. Tuomet vyksta tiesioginis pokalbis su juo, taikoma tam tikra metodika. Aiškinamasi, ar anketoje pateikti duomenys yra teisingi. Siekiama įvertinti, ar asmuo iš tikro yra karo, o ne ekonominis pabėgėlis.

REKLAMA
REKLAMA

Dviguba patikrinimo sistema turėtų leisti lietuviams lengviau atsikvėpti, tačiau yra vienas klaustukas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tik Lietuva atlieką tokį kompleksinį patikrinimą, tuo tarpu kitos šalys (akcentuoti derėtų arčiausiai Lietuvos esančias valstybes) to nedaro.

REKLAMA

Panagrinėkime šią situaciją šiek tiek išsamiau. Pabėgėlio statusą gavę asmenys įgyja teisę laisvai keliauti po Šengeno zoną. Tad tarkime Latvijoje įsikūręs pabėgėlis be didesnių problemų galėtų atvykti ir į Lietuvą. Tiesa, toks variantas, anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viceministro Justo Pankausko, yra sunkiai tikėtinas, mat pabėgėlių migraciją nuolat stebi teisėsaugos pareigūnai. Tad bet koks pabėgėlių judėjimas yra fiksuojamas.

Pabėgėlių klausimus VRM kuruojantis J. Pankauskas interviu portalui tv3.lt atskleidė asmenų perkėlimo proceso užkulisius ir atsakė į kitus visuomenei rūpimus klausimus.

REKLAMA
REKLAMA

- Kiek šiuo metu Lietuva jau yra priėmusi pabėgėlių?

- Esame įsipareigoję iki kitų metų pabaigos perkelti 1105 pabėgėlius. Lyginant su kitomis šalimis, tai yra labai nedidelis skaičius. Šiuo metu fiziškai esame perkėlę 184 asmenis. Daliai jų jau yra suteiktas pabėgėlio statusas. Jie gali ieškotis darbo, naudotis švietimo sistemas, gauti socialines išmokas ir laisvai keliauti Šengeno erdvėje.

- Ar galite pateikti pavyzdžių, kai Lietuva atsisakė priimti pabėgėlius?

- Turime penkių asmenų pabėgėlių šeimą. Jai nebuvo suteiktas pabėgėlių statusas, nes buvo nustatyta, kad jie yra atvykę iš saugaus Irako regiono, kuriame nėra konflikto židinio ir ten vystosi ekonomika. Nebuvo jokio politinio persekiojimo. Jie apskundė šį Migracijos departamento sprendimą. Teismas spręs, ar jie yra ekonominiai migrantai. Jei bus pripažinta, kad taip, tada turėsime juos grąžinti į kilmės šalį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kiek pabėgėlių anketų įprastai sulaukiate?

- Pirmiausia, noriu pasakyti, kad vertiname galimybes juos apgyvendinti. Skaičius yra ribotas. Per mėnesį priimame apie 40 anketų. Rūkloje išplėtus gyvenamas vietas yra 160 lovų. Ten jie praleidžia tris mėnesius. Tad negalime viršyti priėmimo galimybių.

- Kokiais atvejais Lietuva gali atsisakyti priimti pabėgėlius?

- Jei po nuodugnaus patikrinimo kyla pagrįstų įtarimų, kad asmuo gali kelti pavojų valstybės saugumui, tuomet informuojame, jog atsisakome priimti asmenį ar jo šeimą. Tokia yra praktika, bet viskas turi būti pagrindžiama argumentais.

Tai gali būti pateikti neteisingi, melagingi duomenys. Kai nepavyksta nustatyti asmens tapatybės arba kyla įtarimų dėl jo gyvenamosios vietos arba veiklos. Šeimos su mažamečiais vaikai visuomet kelia pasitikėjimą. Tikrai nebuvo daug nepasitikėjimą keliančių asmenų. Nes jie jau buvo praėję pirminį patikrinimą.

REKLAMA

- Koks yra tipinis į Lietuvą atvykstančio pabėgėlio portretas?

- Daugiausia jauni žmonės. Nuo 20 iki 35 metų amžiaus. Tai dažniausiai yra šeimos, kurios yra gausios. Trijų vaikų šeima yra standartinis pavyzdys.

- Kas sprendžia, į kurią šalį gali vykti pabėgėliai?

- Jei yra karo pabėgėlis, mes negalime žiūrėti, koks jo amžius, kokią religiją išpažįsta ar kokia jo lytis. Yra skirtingos procedūros. Pabėgėliai, kurie gyvena stovyklose Graikijoje ir Italijoje, jie pildydami anketą gali pasirinkti vieną iš penkių nurodytų šalių, į kurią jie pageidauja atvykti. Yra atsižvelgiama į jų valią.

Iš Turkijos asmuo gali būti sutikti būti perkeltas į Lietuvą arba nesutikti. Per prievartą jis nebus perkeliamas.

REKLAMA

- Iš kurių šalių į Lietuvą atvykusių pabėgėlių yra daugiausia?

- Daugiausia perkelta iš Graikijos, daugiau kaip 100 asmenų. Tada apie 30 iš Turkijos. Ir kol kas nesame perkėlę nė vieno iš Italijos. Nes italai vengia įsileisti mūsų pareigūnų papildomai apklausai. Jie prašo pasitikėti jų siunčiamomis anketomis, bet mes teigiame, kad mums to nepakanka.

Pagrindinės pabėgėlių kilmės šalys – Sirija, Irakas ir Eritrėja. Mes esame perkėlę iš Sirijos ir Irako. Eritrėjos pabėgėliai yra prisiglaudę Italijoje, tad tokių dar neturime.

- Ar pakankamai nedidelės išmokos Lietuvoje yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva tampa tik laikina stotele?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Tai yra, greičiausia, pagrindinė priežastis. Pavyzdžiui, Austrijoje pabėgėliui mokama 850 eurų per mėnesį. Užtat ši šalis sulaukia ypatingo srauto. Tuo tarpu Belgija, kur išmokos svyruoja nuo 24 iki 276 eurų. Tai yra praktiškai tas pats, kaip ir Lietuvoje. Belgija taip pat susiduria su antrine migracija.

Yra ir kitų priežasčių. Didžiosiose Europos valstybėse yra geriau išvystytos integracijos programos. Taip pat ten jau būna susiformavusios pabėgėlių bendruomenės, todėl naujai atvykusiems būna paprasčiau.

- Ar yra papildomai stebimi Lietuvoje pabėgėlio statusą gavę asmenys?

- Be abejo, atitinkamos Lietuvos teisėsaugos tarnybos stebi šiuos asmenis.

- Kokia yra situacija su antrine migracija?

- Antrinė migracija yra pakankamai rimta problema. Matome, kad į Vokietiją migruoja milžiniški žmonių kiekiai. Nors šioje šalyje pabėgėlių ir taip yra labai daug.

REKLAMA

Tiesa, šiuo metu migracijos banga sumažėjo. Jeigu anksčiau per dieną atvykdavo apie 7 tūkst. pabėgėlių, tai prieš kelias savaites šis rodiklis sumažėjo iki 700 per dieną.

- Kiek realios terorizmo grėsmės, kalbant apie Lietuvai?

- Dėl to ir vykdome išsamią patikrą, kad eliminuotume tokias grėsmes. Siekiame, kad asmuo, galimai susijęs su terorizmu, negalėtų patekti į Lietuvą.

- Tačiau išsamią patikrą atlieka tik Lietuva. O į kaimynines valstybes lengviau patekę asmenys, kurie gauna pabėgėlio statusą gali laisvai keliauti po Šengeno zoną. Kaip apsisaugoti nuo tokių grėsmių?

- Be abejo, Šengeno erdvė atveria sienas. Bet tam yra įvairios tarnybos, Valstybės saugumo departamentas, kurie stebi pabėgėlius, jų judėjimą. Jei pabėgėliai išvyksta, jie yra užfiksuojami pasienio pareigūnų.

REKLAMA

- Kiek kainuoja pabėgėlio perkėlimo procesas?

- Reikia atkreipti dėmesį, kad perkeldama pabėgėlius Lietuva nenaudoja biudžeto lėšų. Perkėlimo procese Europos Komisija moka atitinkamą sumą pinigų už vieną pabėgėlį. Pavyzdžiui, pabėgėlio iš Turkijos perkėlimas yra įvertintas 10 tūkst. eurų. O iš Graikijos ir Italijos – 6 tūkst. eurų.

- Lietuva iki metų pabaigos turi perkelti 1105 pabėgėlius. Kol kas atsiliekame nuo grafiko. Ar gresia kokios nors sankcijos?

- Viskas užtruko, nes pusmetį vyko pasiruošimo procesas. Dabar viskas vyksta pagal planą. Taip mes nelabai gebėsime įvykdyti šią kvotą. Bet kitos valstybės taip pat yra perkėlusios panašų procentą pabėgėlių, tad nesame vieninteliai tokie.

Kol kas apie vienokias ar kitokias sankcijas nėra kalbama. Aišku, kad avansu sumokėtas lėšas, jei jos nebus panaudotos, teks grąžinti. Europos Parlamento koridoriuose tas klausimas taip pat buvo kilęs. Net teko girdėti neaiškių užuominų, kad už vieną neperkeltą pabėgėlį valstybės turės sumokėti 250 tūkst. eurų baudą. Bet tas nėra paremta dokumentais. Kažkas tiesiog neatsakingai paskleidė gandą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų