Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Rusijos valdžios institucijos sistemingai įtraukia vaikus į šalies karui Ukrainoje skirtų bepiločių orlaivių kūrimą ir bandymus, tuo tikslu organizuodamos nacionalinius konkursus, kurie prasideda nuo nekaltai atrodančių vaizdo žaidimų ir baigiasi tuo, kad gabiausius moksleivius pasamdo gynybos bendrovės, praneša „The Guardian“.
Šie naujausi faktai, rodantys, kaip stipriai Rusijos vadovai įtraukia šalies jaunimą į karo veiksmus Ukrainoje, o „patriotinis“ ir militarizuotas ugdymas dažnai perauga į atvirą dalyvavimą su karu susijusioje veikloje, buvo nustatyti tremtyje veikiančios Rusijos naujienų agentūros „The Insider“ atliekamo tyrimo metu.
„Vaikai aktyviai dalyvauja projektuojant įvairių bepiločių orlaivių sistemų komponentus, - žurnalistui pasakojo vienas iš šioje veikloje dalyvaujančių paauglių. – Žinau bent kelis žmones, kurie didelėms įmonėms projektavo [bepiločių orlaivių] komponentus.“
Vladimiras Putinas ragina Rusiją gaminti daugiau bepiločių orlaivių, kurie vaidina vis didesnį vaidmenį Rusijos ir Ukrainos kare. Tačiau bepiločių orlaivių mūšių sąlygos fronto linijose nuolat kinta, nes abi pusės atranda naujų technologijų, leidžiančių bepiločiams orlaiviams skristi toliau ir išvengti elektroninių trukdymo sistemų, o Rusija technologijų vunderkindų, padėsiančių įgyvendinti šias pastangas, ieško tarp savo jaunimo.
Tyrimo metu nustatyta, kad šis kelias prasideda nuo 2022 m. pasirodžiusio vaizdo žaidimo „Berloga“ (Irštva), kuriame „protingos meškos“ turi gintis nuo bičių spiečiaus, kartais pasitelkdamos nepilotuojamąsias skraidykles, kad jas atbaidytų. Sėkmingai įveikus šį žaidimą, kurį žaidžia šimtai tūkstančių jaunų rusų, galima gauti papildomų kreditų per baigiamuosius vidurinės mokyklos egzaminus.
Sėkmingiausi žaidėjai dalyvauja aukštesnio lygio konkursuose, tokiuose, kaip „Didieji iššūkiai“, kuriame ieškoma perspektyvių moksleivių, galėsiančių dirbti Rusijos bendrovėse, kurių daugeliui taikomos tarptautinės sankcijos dėl jų vaidmens Rusijos gynybos pramonėje.
„The Insider“ kalbėjosi su trimis dronų technologijas kūrusiais paaugliais konkurso finalininkais, kurie paaiškino, kaip jos veikia, ir papasakojo, kad puikiai žino apie tai, jog tam tikri projektai pritaikomi karinėje pramonėje, tačiau buvo raginami tai slėpti.
„Mums buvo uždrausta sakyti, kad to reikia karui, todėl išgalvojome būdų juos pritaikyti civiliniais tikslais. Tai vaikų programa... Projektas visada turi turėti dvejopą paskirtį, ypač kai esi moksleivis. Tai nerašyta taisyklė, kurios laikiausi kiekviename konkurse“, – pasakojo vienas iš jų.
Nors fronto linijose daugiausiai žalos padaro nedideli dronai su sumontuotomis pirmojo asmens kameromis (angl. first-person view, FPV), Rusija ir Ukraina taip pat naudoja ilgojo nuotolio nepilotuojamuosius orlaivius, kad smogtų toli užnugaryje esantiems taikiniams. Rusija naktimis siunčia į Ukrainą spiečius dronų kamikadzių, kurie nuolat terorizuoja sostinę Kijevą ir kitus didžiuosius miestus.
Šių didesnių dronų gamyboje taip pat dalyvauja vaikai. Savaitgalį per Rusijos kariuomenės televizijos stotį parodytame dokumentiniame filme buvo galima matyti, kaip paaugliai padeda konstruoti dronus kamikadzes didžiausia pasaulyje kovinių dronų gamintoja laikomoje gamykloje.
Įdarbinti vaikus kariniuose objektuose, karo metu galinčiuose tapti teisėtais antpuolių taikiniais, pagal daugybę tarptautinių konvencijų yra draudžiama.
Sekmadienį parodytoje filmuotoje medžiagoje matyti šimtai tvarkingomis eilėmis išrikiuotų dronų kamikadzių „Geran-2“. Jų gamykla yra įtraukta į ES sankcijų sąrašą ir pati yra tapusi Ukrainos ilgojo nuotolio nepilotuojamųjų orlaivių taikiniu.
Beveik 1 600 kilometrų atstumą įveikti gebantis „Geran-2“ – tai adaptuota Irano drono kamikadzės versija, kuri dabar gaminama Alabugos mieste Rusijos Tatarstano regione esančioje gamykloje. Maskva tvirtina, kad šiuos dronus naudoja tik karinei ir energetikos infrastruktūrai atakuoti, tačiau nuolat pasitaiko atvejų, kai jie pataiko į civilinius ir gyvenamuosius objektus.
Rusijos valstybinis televizijos kanalas „Zvezda“ pranešė, kad Alabugos gamykla kvietė 14-15 metų moksleivius gretimame koledže mokytis dronų gamybos, o paskiau dirbti gamykloje. Reportaže buvo rodomi jauni darbininkai neryškiais veidais, sėdintys prie kompiuterių arba montuojantys dronus.
Agentūros „The Insider“ kalbinti vaikai taip pat kalbėjo apie darbą kariniuose objektuose: vienas iš jų pasakojo, kaip 2022 m., būdamas 13 metų, viename valstybiniame objekte mokė karius vykdyti bepiločių orlaivių operacijas.
Korespondentai prisistatė valstybės kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių žurnalistais. Nepriklausoma žurnalistika Rusijoje iš esmės buvo uždrausta dar 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija Ukrainoje, o dauguma vis dar dirbančių žurnalistų buvo priversti pasitraukti į tremtį.
Apsimesdami šalyje dirbančiais valstybinės žiniasklaidos atstovais, žurnalistai tikėjosi, kad jų pašnekovai jausis patogiau dalydamiesi slapta informacija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
