Pasak Klimatologo D.Valiuko, gegužės mėnesio temperatūros vidurkis yra apie 11-13 laipsnių šilumos. Tai reiškia, kad temperatūra svyruoja, kiekvieną dieną nėra 12 laipsnių. Vieną savaitę gali būti 20 laipsnių, kitą ir 7 laipsniai. Tokie svyravimai yra pakankamai dažni. Mūsų turėtų nestebinti ir kaitinę 26 laipsniai šilumos. Gegužės mėnesiais Lietuva yra patyrusi ir ne tokių karščių.
„1958 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 31,6 laipsnių šilumos, 1931 m. Kybartuose ir 32 laipsniai šilumos. 1977 m. gegužės 2 dieną Vilniuje buvo užfiksuota ir 30,2 laipsnių šilumos. Na, o itin šalta gegužės diena yra buvusi 1965 metais. Tuomet gegužės 3 dieną Varėnoje buvo užfiksuota -6,8 laipsniai“, - Dalinasi D.Valiukas.
Gegužės mėnuo nėra rekordininkas
Iš šių Lietuvoje buvusių kraštutinių temperatūrų darosi aišku, kad šis gegužės mėnesis nėra mėnesis rekordininkas. Itin didelį stebėjimąsi gegužės mėnesio šiltais orai galėjo paskatinti tai, kad balandžio pabaiga buvo kiek šaltesnė nei dažniausiai būna. Tačiau visas balandžio mėnuo buvo netgi šiltesnis nei įprastai.
„Gali atrodyti, kad balandis buvo šaltas. Taip yra todėl, kad balandžio pirma pusė buvo gerokai šiltesnė. Paskui balandžio antra pusė, paskutinis dešimtadienis, buvo vėsus, todėl atrodo, kad visas balandis buvo vėsesnis. Natūraliai užsimiršo ši šiluma, reikėjo vėl įjungti šildymą, tai, ko gero, natūralu“, - pasakoja klimatologas.
Nors šios ryškios orų permainos yra įprastos, tačiau klimatologas išskiria, kad pastebima tendencija, jog temperatūrų svyravimai tampa vis dažnesni. Karšta balandžio pradžią veja vėsi pabaiga, tuomet karšta gegužės pradžia ir vėl pasikartojanti vėsa. Tai vis dažnėjantys reiškiniai, kuriems įtaką daro klimato kaita, šiltėjimas.
„Įtaką klimato ekstremalumui ir kontrastų ekstremalumui daro klimato šiltėjimas. Kartais su klimato šiltėjimu ne tik kyla temperatūra, bet ir išryškėja kontrastai.“ - pripažįsta klimatologas.
Kas lemia kontrastingas orų permainas?
Daugiau apie priežastis lemiančias kontrastingas orų permainas papasakojo etnologas prof. dr. Libertas Klimka. Vieną iš galimų priežasčių profesorius išskyrė padidėjusį saulės aktyvumą.
Saulės aktyvumas kinta kas 11 metų. Tai reiškia, kad 11 metų saulė būna aktyvesnė, joje atsiranda daugiau juodųjų dėmių. Na, o kitus 11 metų saulė būna mažiau aktyvi. Juodųjų dėmių atsiradimo priežastys mokslininkams nėra labai aiškios, tikima, kad saulės viduje vykstantys procesai skatina jų atsiradimą, tačiau kokie jie - nėra žinoma. Juodoji dėmė ypatinga tuo, jog toje vietoje temperatūra yra tūkstančiu laipsniu žemesnė nei aplinkiniuose plotuose.
„Yra pastebėta, kad saulės dėmių aktyvumai veikia įvairius žemės procesus. Žemėje būna daugiau žemės drebėjimų. Taip pat aktyviais saulės metais pasitaiko staigių oro permainų, panašiai kaip šiemet. Tai šilta, tai šalta, vyksta intensyvesnė ciklonų kaita. Tai veikia geofizinius procesus, įskaitant biologines sistemas.Taip pat veikiama žmonių sveikata“, - dalinasi etnologas. Remiantis vienuolikos metų ciklu, dabar saulė turėtų būti rami, o ji vis nerimsta. Ir šiomis dienomis saulės dėmių vis dar susidaro. Šiemet jau turėjo baigtis tas laikotarpis, pernai jau turėjo mažėti, bet kažkodėl saulė vis dar aktyvi. Tai reiškia, kad visi tie procesai veikiantys saulę ir tuo pačiu žemę nėra iki galo žinomi.
Kitas procesas lemiantis kontrastingus orus, pasak prof. dr. Liberto Klimkos, gali būti žemės magnetinio lauko mažėjimas. Yra žinoma, kad žemės gelmėse, aplink žemės branduolį, teka ištirpusio metalo upės, tai sukuria magnetinį lauką, tačiau mokslui sunku paaiškinti kodėl jis mažėja.
„Čia yra sudėtingi dalykai. Šiuo metu žemės magnetinis laukas mažėja ir gali ateiti toks laikotarpis, kad negalėsime kompasais naudotis. Žinoma, ne taip greitai, čia tūkstančiai metų praeiti turėtų dar, bet tie procesai vyksta“, - pasakoja etnologas.
Koks laukia savaitgalis?
Šeštadienį pirmoji paros pusė daug kur bus giedra ir rami, tačiau įdienojus atplauks lietaus debesys, pakils vakarų vėjas. Vilniaus ir Kauno apylinkėse, naktį ir ryte, termometrai fiksuos 9–14 laipsnių šilumos.
Numatomas giedras dangus. Dienos metu pradės lyti, sustiprės vėjas. Bus apie 18 laipsnių šilumos. Šiauliuose, naktį ir ryte, temperatūra sieks 7–14 laipsnių. Įdienojus trumpai palis, oras sušils iki 18 laipsnių.
Pajūryje be kritulių, visą parą vyraus giedras dangus. Nakties ir ryto metu bus apie 10–12, dieną apie 14 laipsnių šilumos.
Sekmadienį orai bus šiltesni. Numatomas nedidelis debesuotumas, vietomis iškris vienas kitas lašas lietaus. Pasisuks šiaurės vakarų vėjas. Vilniuje ir Kaune dangumi keliaus debesys. Pirmoje paros pusėje bus apie 11–14 laipsnių šilumos. Įdienojus temperatūra pakils iki 19–20 laipsnių, galimas debesuotumas ir šlakelis lietaus. Šiauliuose vyraus apniukęs dangus, negausiai lynos. Naktį ir ryte temperatūra sieks 9–13, dieną 18 laipsnių. Pajūryje, pirmoje paros pusėje, dangų gaubs debesys. Temperatūra svyruos tarp 11–13 laipsnių. Dienos metu oras sušils iki 16 laipsnių.
Teksto autorė Akvilė Razmarataitė
