Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) rugsėjį netikėtai nusprendė sumažinti savo gavybos kvotą 900 tūkst. barelių per dieną, todėl nutrūko rugpjūtį prasidėjęs kainų mažėjimas ir naftos barelis vidutiniškai vėl pabrango iki 25 JAV dolerių.
Leidinio "Middle East Economic Survey" teigimu, šis strategijos pasikeitimas, kuriuo siekta užkirsti kelią išankstiniam atsargų kaupimui šių metų ketvirtąjį ir 2004-ųjų pirmąjį ketvirčiais, parodė, kad OPEC naftos kainų atžvilgiu imasi aktyvios politikos. Anksčiau organizacija tiesiog reaguodavo į pokyčius.
Tačiau OPEC tiekimo valdymas, leidžiantis išlaikyti kainas 22-28 JAV dolerių už barelį ribose, taip pat reiškia organizacijos pasirengimą užleisti dalį rinkos ne OPEC eksportuotojams. OPEC savo dalį gali išlaikyti tik tuo atveju, jei gavybą, kaip 1999 ir 2002 metais, taip pat mažins organizacijai nepriklausančios eksportuotojos.
Po paskutinio OPEC ministrų susitikimo Vienoje labiausiai domimasi būtent organizacijai nepriklausančių valstybių - Rusijos, Norvegijos, Meksikos - pasirengimu ateityje sumažinti gavybą.
Prekiautojai teigė, kad OPEC sprendimas suvaržė pasiūlos ir paklausos balansą tuo metu, kai atsargos ir taip yra bene mažiausios per pastaruosius penkerius metus. Jie pridūrė stebėsiantys duomenis, rodančius, ar 2 JAV doleriais už barelį pakilusios kainos nesumažino žalios naftos paklausos. Atsargų kaupimą gali paskatinti didėjanti įtampa dėl Irano branduolinės programos.
Pačios OPEC šalys leidos suprasti, kad pasiekta riba, kai bet kokį naują gavybos mažinimą turės atitikti panašus organizacijai nepriklausančių valstybių sprendimas.
Išrinktasis OPEC prezidentas - Indonezijos naftos ministras Purnomo Yusgiantoro (Purnomas Jusgiantoras) teigė, kad organizacija dėl naujo gavybos mažinimo gali apsispręsti kitame, gruodžio mėnesį vyksiančiame, susitikime, tačiau pridūrė, jog sprendimas priklausys nuo ne OPEC valstybių. Prezidentas vylėsi, kad Rusija, Meksika, Angola ir kitos organizacijai nepriklausančios šalys bus pasirengusios sumažinti gavybą 500 tūkst. barelių per dieną.
Anksčiau dabartinis OPEC prezidentas - Kataro energetikos ministras Abdallah al-Attiyah (Abdala al Atija) minėjo, kad OPEC labiausiai siekia išlaikyti 25 JAV doleriams už barelį artimą naftos krepšelio kainą, o ne užimamą rinkos dalį.
OPEC pasirengimas išlaikyti ne tik 22-28 dolerių už barelį ribas, bet ir 25 dolerių už barelį vidurkį parodė, kad organizacijos kainų politika pakrypo į karingą pusę.
Venesuelos Prezidentas Hugo Chavezas (Hugas Čavesas) spalio 1 dieną netgi pasiūlė, kad OPEC turėtų padidinti savo tikslines kainų ribas iki 25-32 dolerių už barelį. Tiesa, "Middle East Economic Survey" teigimu, šio pasiūlymo, kuris atspindi įtemptus Venesuelos ir JAV santykius, tikriausiai nepalaikys kitos OPEC narės.
OPEC perėjimas prie aktyvios kainų ir tiekimo politikos tikriausiai padės pasiekti trumpalaikės perspektyvos tikslus. Tačiau, jau penktą savaitę didėjant JAV naftos atsargoms, didžiausias kainų spaudimas laukia ateityje.
Po rugsėjo 24 dienos susitikimo skambėję OPEC ir jai nepriklausančių šalių pareiškimai leidžia suprasti, kad dar reikės nemažai pastangų, jei norima susitarti dėl priimtino kainų lygio. Tačiau pusėms bus lengviau susitarti dėl bendro gavybos mažinimo, jei, kaip prognozuoja dalis analitikų, naftos kainos ir vėl ims mažėti.
dpa-ELTA
