REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teismas Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėją Sergejų Lemziakovą pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nesunkaus kito asmens sveikatos sutrikdymo ir turto sunaikinimo ar sugadinimo, pranešė prokuratūra.

Teismas Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėją Sergejų Lemziakovą pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nesunkaus kito asmens sveikatos sutrikdymo ir turto sunaikinimo ar sugadinimo, pranešė prokuratūra.

REKLAMA

Ketvirtadienį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nuteistajam skyrė 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat patenkino nukentėjusiojo ieškinius dėl turtinės bei neturtinės žalos ir priteisė 5 tūkstančius eurų.

Nuteistasis taip pat įpareigotas sumokėti 500 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bylos duomenimis, incidentas viešoje vietoje, Kauno Raudondvario plente, įvyko 2019 metų gegužės mėnesį. Konfliktas tarp dviejų automobilių vairuotojų – savivaldybės darbuotojo S. Lemziakovo ir nukentėjusiojo A. K. – kilo persirikiuojant kelio greitėjimo juostoje. Iš pradžių abu vairuotojai reiškė nepasitenkinimą gestais ir šauksmais, o vėliau sustojo ir išlipo.

Kaip skelbia teismas, per eisminio nagrinėjimo metu S. Lemziakovas savo kaltės nepripažino, teismui paaiškino, jog visi jo veiksmai buvo padaryti būtinosios ginties atžvilgiu. Pripažįsta padaręs sužalojimą, tačiau aiškino, kad tai buvo netyčia – būtinoji gintis. Padarė išvadą, kad pats nukentėjusysis „užsirovė“ ant peilio.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad konfliktas kilo nukentėjusiam su ranka parodžius įžeidžiančio pobūdžio gestą dėl kaltinamajam nepatikusio nukentėjusiojo vairavimo kelyje,“, – paskelbė teismas.

REKLAMA

Pasak prokuratūros, vairuotojams aiškinantis, kuris iš jų trukdė eismui, Kauno rajono savivaldybės darbuotojas elgėsi įžūliai, nukentėjusiajam grasino, kad šis praras teises, nes buvo nufilmuotas vaizdo registratoriumi. Kai A. K. norėjo pamatyti įrašą ir pasilenkė prie S. Lemziakovo automobilio, jam netikėtai buvo smogta į smakrą ir peiliu durta į šlaunį.

Po dūrio nukentėjusysis A. K. parkrito ant kelio, S. Lemziakovas griebė jį už drabužių, nutempė nuo kelio ir parvertė ant automobilio variklio dangčio. Viena ranka laikydamas jam už kaklo, kita ranka taikėsi smūgiuoti, tačiau nesėkmingai.

REKLAMA
REKLAMA

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad S. Lemziakovas per įvykį nebuvo sužalotas, pavojus jo gyvybei negrėsė, pagalbos pravažiuojančių žmonių neprašė, todėl gintis nuo nukentėjusiojo peiliu nebuvo būtinybės.

Anot teismo, S. Lemziakovas pasirinko šio įvykio metu neteisėtą konflikto sprendimo būdą.

Apie įvykusį konfliktą žodinį ir fizinį konfliktą patvirtino liudytojai, matę žodinį ir fizinį konfliktą, matė, kaip S. Lemziakovas buvo paguldęs nukentėjusį ant mašinos kapoto, matė ir girdėjo, kaip nukentėjęs prašėsi pagalbos. Jie rėkė, kad jis baigtų muštis, rėkė, kad jam perpjauta koja, nukentėjusį matė nukritusį ant žemės, tačiau matė ir kaltinamąjį, kuris vienu momentu nukentėjusį paėmęs už juosmens nutempė nuo važiuojamosios kelio dalies ir ramiai stovėjo prie pat automobilio ir žiūrėjo nieko nedarydamas. Pasak teismo, nukentėjusio ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tokie kaltinamojo S. L. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, kadangi peržengia būtinosios ginties ribas,“ – konstatavo teismas.

S. Lemziakovui kaltinimai buvo pareikšti ir dėl turto sugadinimo, nes verčiant A. K. ant variklio dangčio ir laikant jį prispaustą, buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilio variklio dangtis. 

Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas pripažino, kad nutempė nukentėjusįjį nuo kelio, norėdamas, kad nukentėjusysis nenukentėtų nuo autoįvykio, tačiau teigė, kad tyčia guldyti nukentėjusįjį ant jo automobilio kapoto nenorėjo ir tokio tikslo sugadinti svetimą turtą neturėjo.

S. Lemziakovas nepripažino civilinio ieškinio ir nesutiko mokėti, jis teigė tik neleidęs nukentėjusiajam savęs žaloti, tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad vyras sugadino svetimą turtą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų