REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Galimus žemės įsigijimo ribojimus nagrinėjanti darbo grupė yra linkusi švelninti reikalavimus jauniems ir ūkininkavimo patirties neturintiems žmonėms. Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta grupė ketvirtadienį sprendimų nepriėmė.

Galimus žemės įsigijimo ribojimus nagrinėjanti darbo grupė yra linkusi švelninti reikalavimus jauniems ir ūkininkavimo patirties neturintiems žmonėms. Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta grupė ketvirtadienį sprendimų nepriėmė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbo grupė pritaria, kad į trejų metų laikotarpį būtų įskaityti ir žemės ūkio mokslo metai. Dabar siūloma, kad žemę Lietuvoje galėtų įsigyti tik ne mažiau kaip trejus metus ją dirbę asmenys.

REKLAMA

„Pataisytame projekte yra numatyta, kad jaunųjų ūkininkų žemės ūkio mokslų mokymosi laikotarpis būtų įskaitomas į tą trejų metų terminą“, - BNS sakė darbo grupės vadovas Kazys Grybauskas.

Darbo grupės, kurioje yra visų Seimo frakcijų narių, aptarė ir savivaldos vaidmenį prekybos žeme procese, tačiau vieningos pozicijos šiuo klausimu taip pat nepriėmė.

„Nuomonės išsiskyrė - vieni už tai, kad savivalda dalyvautų, kiti, kad nedalyvautų“, - teigė K.Grybauskas, remiantis idėją, kad savivalda spręstų, kokius žemės pirkėjus įsileisti į savo teritoriją.

REKLAMA
REKLAMA

Anot K.Grybausko, savivalda yra geriausias saugiklis, siekiant apsisaugoti nuo „žemės spekuliantų“ ir žemės savininkus priversti ją dirbti, o ne laikyti apleistą ar dirvonuojančią ar uždirbti iš nuomos. Jo teigimu, dabar žemę įsigyti, tik vietos bendruomenei leidus, galima kai kuriose Švedijos regionuose, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje.

„Savivalda gyvena iš savo biudžeto. Savivalda turi žinoti, kas jos teritorijoje vyksta. Todėl ji suinteresuota, kad jos teritorijoje vyktų intensyvi veikla, žemė visa būtų dirbama. Bet kuris spekuliantas žeme turėtų paaiškinti, ką jis įsigijęs žemę su ja veiks. Jis negalės pasakyti, kad įsigys ją ir pernuomos ūkininkui“, - tvirtino K.Grybauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, reikalavimas žemės pirkėjams gauti vietos bendruomenės pritarimą būtų taikomi ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos (ES) piliečiams bei juridiniams asmenims. Ar šiuos reikalavimus reikėtų taikyti ne ES šalių piliečiams, būtų apsipręsta po konstitucinio įstatymo priėmimo dėl galimybės žemę Lietuvoje įsigyti trečiųjų šalių asmenims.

Darbo grupės posėdyje dalyvavęs kelis tūkstančius hektarų turintis ūkininkas Zigmas Aleksandravičius siūlė nebeleisti žemės įsigyti bendrovėms. Jis priekaištavo, kad jos yra labai susijusios su ūkininkais - parduoda jiems trąšas, sėklas, techniką.

REKLAMA

„Tos įmonės netrukus suės viena kitą ir imsis ūkininkų“, - prognozavo Z.Aleksandravičius.

Tuo tarpu ūkininkas Džiugas Grigaliūnas abejojo, ar sprendimas uždrausti įmonėms įsigyti žemę yra prasmingas, nes, anot jo, „įmonės jau nustojo supirkinėti žemę“.

Stodama į Europos Sąjungą,Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams - po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas turėtų nustos galioti, jei referendume žmonės nenutars kitaip.

Kada ir ar apskritai vyks referendumas, spręs kovą į pavasario sesiją susirinkęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad referendumo iniciatorių pateiktų rinkėjų parašų užtenka, kad referendumas būtų surengtas - tam reikia ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.

 Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų