S.Aleksijevič tarptautinį pripažinimą pelnė jaudinančiais pasakojimais apie Černobylio katastrofą ir Antrąjį pasaulinį karą, kurie paremti autentiškais liudijimais. Jos knygos, kuriose, pasitelkus liudininkų žodžius, apie tuos siaubus pasakojama pirmuoju asmeniu, buvo išverstos į daugybę kalbų ir pelnė baltarusių rašytojai ne vieną tarptautinį apdovanojimą.
Tačiau A.Aleksijevič knygos, parašytos rusų kalba, nėra leidžiamos Baltarusijoje, kurią daug metų valdo autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka. Pati rašytoja tai vadina „šliaužiančia cenzūra“.
Pozityviausi vertinimai
S.Aleksijevič yra tik 14-a moteris, pelniusi šį prestižinį apdovanojimą.
S.Aleksijevič pagrindine pretendente laikė daugelis literatūros apžvalgininkų bei lažybų bendrovių.
„Jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas“, – sakė Švedijos dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas prieš paskelbiant premijos laureatą.
Jis – ne vienintelis ekspertas, prognozavęs sėkmę S.Aleksijevič, kurios kūriniai neseniai buvo išleisti švedų kalba.
„Noriu, kad laimėtų Svetlana Aleksijevič – dėl jos įžvalgios ir viltingos žurnalistikos“, – žurnalistė Maria Lundstrom sakė vaizdo įraše, paskelbtame visuomeninio Švedijos radijo „Instagram“ paskyroje.
Pernai Nobelio literatūros premija buvo skirta vienam garsiausių Prancūzijos rašytojų Patrickui Modiano, kuris savo romanuose gilinasi į skausmingą šalies patirtį nacių okupacijos metais ir savo paties vaikystės žaizdas.
Prestižinės premijos laureatei atiteks 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų), auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją jai įteiks šalies karalius Carlas XVI Gustafas. Ceremonija įvyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.
