Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko skyriaus darbuotojai tiksliai negalėjo pasakyti, kiek motinų kasmet atsisako savo pagimdytų kūdikių, šalies Vaikų teisių apsaugos tarnybos inspektorės turi ko nerimauti - pamestinukų daugėja! Vienos gimdyvės (argi galima tokias vadinti motinomis?) naujagimiais - dalimi savo kūno ir kraujo - atsikrato gimdymo namuose, atsisakymo pareiškimus suraito vos nulipusios nuo gimdymo stalo, kitos išvis nepasiekia ligoninės - kūdikėlius išstena sandėliukuose, tualetuose, balkonuose ar daugiabučių laiptinėse. Ir, lyg kačiukus įkišusios į maišus, palieka jais pasirūpinti kitiems... Arba numirti - jei kniurksintis radinys bus pastebėtas per vėlai...
Ar pirmagimis motinai atleis?
Neseniai Kaune, A. Baršausko gatvės daugiabučio namo laiptų aikštelėje tarp pirmojo ir antrojo aukštų, buvo rastas polietileninis maišelis. Jame, aprengtas flaneliniais marškinėliais ir įvyniotas į kilpinį rankšluostį, ramiai miegojo... vyriškos lyties naujagimis. Apstulbinti netikėto radinio laiptinės gyventojai tuoj pat iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją.
Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos gydytojų globon patekęs išnešiotas ir sveikas (sprendžiant po pirminės apžiūros) 3 150 gramų sveriantis kūdikis, kaip paaiškėjo iš tame maiše rasto raštelio, buvo pagimdytas tos pačios dienos rytą, be 15 minučių dešimtą valandą. Šalia šios informacijos spausdintomis raidėmis buvo parašyta: "Gal užaugęs mano pirmagimis man atleis". Skyriaus personalas pamestinuką pavadino Šarūno vardu, o policijos pareigūnai ėmėsi ieškoti kūdikį pagimdžiusios motinos. Jei pasiseks tai padaryti, moteriai teks atsakyti už naujagimio palikimą pavojingoje gyvybei padėtyje (LR BK 128 straipsnis). Už tokį nusikaltimą numatyta baudžiamoji atsakomybė - nuo pataisos darbų, visuomeninio poveikio priemonių taikymo iki laisvės atėmimo dvejų metų laikotarpiui.
Po dviejų savaičių Šarūno motina dar nebuvo surasta. Pareigūnai įtaria, jog naujagimį daugiabučio laiptinėje galėjo palikti visai ne kaunietė, o iš kito miesto ar kaimo atvažiavusi "pėdų mėtytoja". Tačiau yra vilčių, jog viskas anksčiau ar vėliau paaiškės. Maža ko pasitaiko - tai pati gimdytoja po kurio laiko gali išsipasakoti; tai jos sugulovas, su drauge susikivirčijęs, "didžiąją paslaptį" gali, pavyzdžiui, išmainyti į butelį; tai vyresnieji vaikai kiemo draugams pasigiria greitu mamytės sulysimu...
Kauno miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė B. Valmienė tikisi, jog per tris mėnesius (tiek laiko laukti reikalauja įstatymas) Šarūno likimas taps aiškus: vaikelis bus arba sugrąžintas motinai (jei ši susivoks padariusi didelę klaidą ir tvirtai apsispręs kūdikį auginti), arba atiduotas kitai šeimai - globoti ar įsivaikinti. B. Valmienė, žinoma, labiau norėtų, kad Šarūno motina atsilieptų, kad niekuo dėto kūdikio likimas būtų sutvarkytas greitai ir civilizuotai. Tarnybos vadovė tikino Šarūno motinos už neapgalvotą žingsnį tikrai nesiruošianti "kalti prie kryžiaus" - jei esą ir nepavyktų "atitirpinti" tos moters motiniškų jausmų, tai bent būtų galima nedelsiant išspręsti kūdikėlio įvaikinimo klausimą - mat pagal naujus įstatymus naujagimio atsisakanti motina tai turi patvirtinti teisme.
Kodėl rašome, jog savojo kūdikio auginti nenorinčią gimdyvę visų pirma būtų bandoma perkalbėti, priprašyti apsigalvoti, atsisakyti drastiškų planų? Ogi todėl, kad po dvejų, penkerių ar dešimties metų tokiai moteriai bergždžiai ieškant kadaise išmėtytų kūdikių iš nevilties ir sielvarto nereikėtų graužtis nagų, gal net žudytis. Mat tokių atvejų, pasak B. Valmienės, pasitaiko. Deja, beveik visada paieškos būna nesėkmingos.
Beatričės motina prisistatė svetima pavarde
Sausio viduryje Klaipėdoje, Žardininkų gatvės daugiabučio lifte, buvo rasta naujagimė. Krepšyje gulintį kūdikį pastebėjo Naujosios Akmenės gyventojas Algimantas Rapolis, tomis dienomis atvykęs pasisvečiuoti pas Klaipėdoje gyvenančią dukterį.
Netikėtą radinį A. Rapolis perdavė medikams. Sukrėstas naujagime atsikračiusios motinos žiaurumo A. Rapolis su žmona Danute iš pradžių netgi buvo beplanuoją pamestinukę įsidukrinti, tačiau vėliau persigalvojo. Girdi, tiek jam, tiek žmonai Danutei, turintiems suaugusių vaikų ir net anūkų, stumdyti vaikišką vežimėlį - jau ne tas amžius...
A. Rapolio nuomone, naujagimę lifte galėjo palikti kas nors "iš bomžų". Arba neturinti sąlygų kūdikį auginti moteris.
Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos pamestinukę pavadino Beatriče, suteikė Ruzgytės pavardę. "Kodėl Ruzgytės? - perklausė tarnybos vadovė Gražina Aurylienė. - Tiesiog kokią norime, tokią pavardę ir parenkame. Tai - mūsų teisė. Aišku, Adamkute nedrįstume pavadinti... Beje, Ruzgytė buvo mano amžiną atilsį mamytės mergautinė pavardė - štai ir pavadinome jos šviesiam atminimui".
Kita vertus, pasak G. Aurylienės, vardas ir pavardė naujagimei suteikti neilgam - mažylę tikrai atsiras kam įsivaikinti, o įtėviai dažniausiai pakeičia ir įvaikio vardą, ir pavardę.
Gražina Aurylienė patvirtino, jog iki šiol Beatričės motina nesurasta. Tiesa, tarnyba gavo du jos pasirašytus laiškus. Kaip galima spręsti iš rašto ir klaidų, nedaug klasių tebaigusi anonimė reiškė pageidavimą, kad jos dukrelė augtų internate. Antrojo laiško turinys buvo jau kitoks: prašoma, kad mergaitė būtų atiduota į šeimą, o pavadinta Ramune arba Reda. Pasirašė Diana Brunklytė.
Iš spaudo ant voko buvo atsekta, kad laiškas išsiųstas iš Pandėlio - miestelio Rokiškio rajone. Į motinos paieškas įsitraukė ir Rokiškio rajono vaikų teisių apsaugos tarnyba, ir kriminalistai, ir Respublikinis adresų biuras, deja, nurodytu vardu ir pavarde moters nepavyko surasti nei Pandėlyje, nei kitur Lietuvoje. Vadinasi, buvo pameluota.
Dukrytę paliko kūdikių namų vežimėlyje
Pasak Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovės, ligoninėse naujagimius paliekančių motinų pasitaikydavo ir anksčiau, o štai pamestinukų Klaipėdos mieste daug metų nebuvo rasta išvis, pernai - vienas.
Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja Irena Genytė prisiminė ne vieną atvejį, kuomet kūdikių namų darbuotojos pamestinukus aptikdavo paliktus koridoriuje, padėtus ant laiptų ar paguldytus į vežimėlį. Pasak vyr. gydytojos, prieš dvejus metus į kūdikių namus atėjo motina su 8 mėnesių dukryte ant rankų. Pasakė norinti vaiką atiduoti. Buvo išeiginė, todėl budintis personalas paprašė, kad interesantė pasirodytų kitą dieną. Ką ši trukdysis - išėjusi lauk apsižvalgė, kad niekas nepastebėtų, įsmuko atgal, nutrenkė mergytę ant žemės ir - į padus! Kai informacija apie paliktą mergytę pasirodė vietinėje spaudoje, atsiliepė mergytės tėvas. Jis susitvarkė reikiamus dokumentus ir dukrelę pasiėmė. Tai sužinojusi vaiko atsisakiusi motina greičiausiai iš pavydo pakėlė vėją, bet nieko nelaimėjo.
Daugiau nei prieš penkerius metus kūdikių namų koridoriuje stovėjusiame vežimėlyje buvo rasta paguldyta naujagimė. Jai ant rankytės buvo pritvirtintas gimdymo namuose išrašomas lapelis - gimdyvės pavardė, vardas, gimdymo laikas, svoris, ūgis. Pagal šią informaciją buvo nustatyta, kad mergytei - tik trys paros. Motiną pavyko surasti gan greitai. Jauna moteris be jokios širdgraužos vaiko atsisakė, ir šiuo metu mažylė jau turi kitus tėvelius.
Vyriausioji gydytoja I. Genytė tikisi, jog kūdikių namuose ilgai neužsibus ir pamestinukė Beatričė Ruzgytė, ir kiti šeši vien per pirmąjį šių metų mėnesį Klaipėdos ligoninėje motinų atsisakyti kūdikiai. Tiesa, pastarųjų naujagimių gimdytojos prašė vaikelius pagloboti tik laikinai, tačiau, kaip rodo karti praktika, nieko nėra pastovesnio už laikinumą...
Daugiausia pamestinukų - sostinėje
Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos vyr. inspektorė Meilė Kinčienė informavo, jog pernai, kaip ir užpernai, Vilniuje naujagimių atsisakė po 19 gimdyvių. 1999 metais tokių buvo 15, vadinasi, galima daryti išvadą, jog pamestinukų daugėja.
Pasak vyr. inspektorės, pasikeitus naujagimių atsisakymo tvarkai, labai padaugėjo ir su tuo susijusių problemų. Mat dabar, kaip minėta, motinos atsisakymą auginti savo vaiką turi patvirtinti teismas. "Gegutėms" tai - jau papildomas vargas. Todėl gimdyvės tiesiog slapčia pradingsta iš gimdymo namų, pabėga, pasislepia ir nuo savo kūdikėlių, ir nuo pareigūnų. Gerai, jei žinoma bėglės pavardė, adresas - Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos tokias greitai suranda ir nuolankiai prašo viską sutvarkyti iki galo. Jei ne - laukia ilga "gegučių" paieška, deja, dažniausiai - be rezultatų...
Sostinėje, pasak vyr. inspektorės, nelabai madinga kūdikiais atsikratyti kur papuola - kaip minėta, dažniausiai jie paliekami gimdymo namuose. Prieš kurį laiką vyriškos lyties naujagimis buvo rastas ant kūdikių namų slenksčio. Buvo gražus saulėtas pavasario rytas, tad pamestinukui tarnyba suteikė Ryčio vardą ir mėnesio, kurį vaikelis buvo rastas, pavardę.
Meilę savo vaikui pajuto po metų
Ne šiaip sau straipsnio pradžioje užsiminėme apie kūdikių kadaise atsisakiusių ir tik vėliau suvokusių, kad padarė didžiulę klaidą, motinų išgyvenamą skausmą. Nemąžtantį - tik didėjantį. Nes šaukštai jau po pietų - kadaise atstumtas vaikelis dažniausiai turi kitus tėvelius ir biologinei motinai jį - kad ir kokią neaprėpiamą meilę savo širdies dalelei pajaustų - susigrąžinti nelieka net mažiausios vilties. Ką ten susigrąžinti - jei įtėviai nesutiks, neįmanoma net pamatyti! Tokie įstatymai.
Kitaip atsitiko vilnietei Ilonai. Bene prieš metus mergytę pagimdžiusi jauna moteris raštu patvirtino neprieštaraujanti, kad naujagimę įsivaikintų kita šeima. Mažyle susidomėjo uostamiestyje gyvenanti šeima, beje, auginanti du berniukus. Mergytė šiai šeimai labai patiko ir, planuodami greitu laiku ją įsidukrinti, pradžioje klaipėdiečiai apsiformino globą. Matyt, ne paskutinėje vietoje buvo ir už mažylės globą kas mėnesį gaunami 500 litų - toji šeima vis delsė, nesitvarkė mergytės įvaikinimo dokumentų. Ir štai pasikeitus įstatymams viskas apsivertė aukštyn kojomis. Mergytės motina, sužinojusi, kad jos dukrelė dar neįvaikinta, labai nudžiugo ir pareiškė dukrelę auginsianti pati!
Artimiausiu metu Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos kartu su Ilona vyks į Klaipėdą mergytės pasiimti - viena Ilona nedrįsta pasibelsti į nepažįstamos šeimos duris. Žinoma, labai gražu, kad Ilonai atgimė motiniški jausmai, tačiau, kita vertus, mergytei tokios "komandiruotės" - tikrai ne į naudą. Visų pirma - emocine, dvasine prasme: jau buvo pripratusi prie vienos šeimos narių, ir staiga - tokie pokyčiai... Gerai, jei mažylei pas motiną nieko netrūks, jei ji augs sveika ir laiminga. O jei, neduok Dieve, vėl teks atsidurti valdiškuose globos namuose?
Kol priprato prie savo įsčiose išauginto kūdikio, kaunietei Rasai prireikė net trejų metų! Ligoninėje naujagimį palikusi jauna mamytė tik po ilgų įkalbinėjimų suabejojo savo apsisprendimu ir paprašė laiko pagalvoti. Kol svarstys - auginti savo vaiką, ar jo atsisakyti, - neturinti kur glaustis motina su sūneliu buvo apgyvendinta valdiškoje globos įstaigoje. Kaip vėliau Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms Rasa prisipažino, kurį laiką savas kūdikis jai buvo tiesiog atgrasus. Tačiau bėgant mėnesiams Rasa sūnų pamilo, ėmė juo rūpintis. O dabar, nuo sūnelio gimimo praėjus trejiems metams, motina neįsivaizduoja, kas būtų, jei vaikelį prarastų...
Tad mąstykite, mielos motinos, kol laikas. Kad vėliau nereikėtų kaltinti nei savęs, nei įstatymų.
