Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.
Prisirinkite uogų
Vyras teigia, kad galite paskubėti prisirinkti gerai sunokusių juoduogio šeivamedžio uogų. Žinoma, jas reikia gerai termiškai apdoroti, nes galima apsinuodyti (pavzydžiui, išdžiovinti, virti sirupus).
„Vienas-du valgomieji šaukštai tokio sirupo gali padėti rimtam sezoninio gripo ar net gi pandeminio viruso susirgimams gydyti. Jei liepos mėnesį prisirinkote šeivamedžio žiedų, jie irgi gali padėti nugalėti peršalimą“, – sako žolininkas.
M. Lasinskas teigia, kad jeigu prie šeivamedžio pridėsite liepos žiedų, tai bus labai naudinga organizmui. O jeigu šių žolelių vasarą prisirinkti nepavyko, šiuo metu galite ieškoti įvairių spyglių.
„Mūsų spygliuočiai daugiausiai naudingų medžiagų sukaupia, būtent, spygliuose, kai prasideda šalnos.
Sauja spyglių litrui karšto vandens. Valandą palaikote ir su medučiu geriate nuostabią žiemos arbatą nuo peršalimo ligų. Taip pat galite daryti daryti inhaliacijas: saują spyglių idėkite į puodą, pašildykite ant silpnos ugnies, nukelkite puodą ir atsargiai kvpėpuokite garais“, – pasakoja žolininkas.
Galite prisirinkti augalų šaknų
Marius Lasinskas akcentuoja, kad kiaulpienių ar varnalėšų šaknis galima kasti tol, kol dar neatšalo orai, kastuvas dar lenda į žemę ir sako, kad jas reikia tinkamai apdoroti.
„Išsikasame šaknis, nuplauname, gerai nušveičiame. Tada galima jas supjaustyti į centimetro storio gabalėlius, išdžiovinti iki 60 laipsnių temperatūroje ir žiemos metu galima gerti arbatas, kurios gerina žarnyno, inkstų, kepenų veiklą ir virškinimą“, – komentuoja žolininkas.
Jis sako, kad peršalus puikiai tinka ir svarainiai. Vaisiuose esantys elementai kovoja prieš virusus, peršalimo simptomus, gali palengvinti kosulį, slogą, sustiprinti imunitetą.
„Prisirinkite sunokusių vaisių, išspauskite sultis ir supilkite jas į ledo kubeliams skirtą formą. Kai atšals orai, galite kubelį įmesti į karštą vandenį ir gerti svarainių arbatą“, – sako M. Lasinskas.
Taip pat nuo peršalimo ar gripo žmonėms padeda liepų žiedai, šiuo laikotarpiu dar galima rasti raudonėlio, čiobrelio, mėtos, melisų – jie skystina gleives, padeda lengviau atsikosėti“, – teigia M. Lasinskas.
Vyras eigia, kad atšalus orams, daug žmonių serga peršalimo ligomis, tad savo vaistinėlėse turėkite turėkite ir krienų.
„Krienas – vienas stipriausių antibakterinį, priešvirusinį poveikį turinčių augalų. Tad rekomenduoja turėti šviežių krienų arba jų šaknis supjaustyti gabaliukais, išsidžiovinti ir, kai prireiks, suvalgyti krienų gabalėlių“, – sako žolininkas.
Sėklų nauda organizmui
Žolininkas sako, kad sėklos – tai nuostabus elementas papildyti maistą mikro makro elemtentais, kuriame gausu geležies, kalcio, kalio, magnio, turi folio rūgšties, b grupės vitaminų, vitamino c bei kitų daug naudingų medžiagų, kurios gali pastiprinti mūsų imunitetą, pagerinti nuotaiką, veikia priešuždegimiškai.
„Rasti švarią vietą, pasiimti indelį, kiaurasamtį ar sietelį, nusijoti – taip švarios sėklos subyra į indelį. O jei šlapia diena, dilgėlių sėklas reiktų išdžiovinti, kad per žiemą jas būtų galima laikyti uždarame inde“, – teigia vyras.
Vartojimas
M. Lasinskas sako, kad visas žoleles galima naudoti profilaktiškai, tačiau geriau tarp vartojimo padaryti pertrauką. Pavyzdžiui, tris savaites pagėrus žolelių mišinius, pasidaryti savaitės pertrauką. Jeigu yra užsitęsusi, lėtinė liga, tuomet galima gerti ir 2-3 mėnesius be sustojimo. Tokiu atveju reiktų minimaliai pakeisti jų mišinį, kad organizmas neprirastų ir įsisavintų gerąsias savybes.
„Reiktų prisiminti, kad su augalais reikia kantrybės. 1-2 puodeliai per dieną atsigėrimui, 3-4 puodeliai sveikatinimuisi, o 5-6 puodeliai per dieną veikia kaip vaistas.
Maždaug apie 5 gramai per dieną – valgomasis šaukštas džiovintos žaliavos yra maistui (išdalinti per dieną), 10-15 gramų (2-3 valgomieji šaukštai) yra kaip maisto papildas organizmo stiprinimui, 20-25 gramai (4-5 valgomieji šaukštai) smulkintos džiovintos žaliavos – norint priešuždegiminio poveikio.
Pusvalandis arba valanda prieš valgį arba valanda-dvi po valgio. Paaugliams pagal amžių šias dozes reiktų dalinti per pusę, o jaunesniems vaikams trečdalį suaugusių normos“, – sako knygos „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius M. Lasinskas.
Vaistažolininkas sako, kad kiekvienas žmogus yra indivualus, tad reiktų tartis su gydytoju, vaistininku ar žolininku, jei norima išsirinkti reikiamus augalus.
