• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis kas dvidešimtas žmogus, besigydantis ligoninėje, suserga hospitaline infekcija. Specialistai įsitikinę, kad situacija pagerėtų, jeigu imtume tinkamai plauti rankas.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis kas dvidešimtas žmogus, besigydantis ligoninėje, suserga hospitaline infekcija. Specialistai įsitikinę, kad situacija pagerėtų, jeigu imtume tinkamai plauti rankas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl reikia plauti rankas?

Ant žmogaus odos gyvena bakterijų, virusų, grybelių. Vieni jų sudaro apsauginę organizmo florą, gyvena ne tik ant odos paviršiaus, bet ir gilesniuose odos sluoksniuose, riebalų liaukose, plaukų maišeliuose, kiti ant odos patenka iš aplinkos, daiktų, gyvūnų.

REKLAMA

Dažniausiai šie mikrobai yra patogeniniai, t.y. gali sukelti infekcijas. Kartais net – didelius ligų protrūkius. Pavyzdžiui, 2003 m. balandį sunkiu plaučių uždegimu susirgo namo iš Irako grįžę Amerikos kareiviai. Manyta, kad infekciją sukėlė dirvožemyje gyvenantys mikrobai. Vėliau paaiškėjo, jog daugelis užsikrėtė karo lauko ligoninėse. Hospitalinės infekcijos priežastis buvo Acinetobacter padermės bakterija, kuri buvo atvežta iš Europos ligoninių ir išplito per medicinos personalo rankas ir įrangą.

REKLAMA
REKLAMA

Šių metų pavasarį Higienos institutas kartu su Vilniaus miesto klinikine ligonine surengė konferenciją sveikatos priežiūros specialistams, kurioje buvo konstatuota, kad ligoninių darbuotojams trūksta žinių apie rankų higieną, be to, jie ne visuomet suinteresuoti tinkamai prižiūrėti savo rankas. Na, ir kas? – nusistebėsite. O gi tai, kad netinkamai prižiūrimos medikų rankos – viena iš hospitalinių infekcijų priežasčių.

Europoje suserga 4,5 mln.

Hospitaline infekcija laikomas bet koks mikrobinės kilmės susirgimas, kuris nustatomas ligoniams ar personalui ir yra susijęs su ligonio gydymu ligoninėje ar lankymusi bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tai gali būti – kvėpavimo takų infekcijos, operacinių žaizdų, šlapimo takų, kraujo ir kitos infekcijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europos šalyse kasmet hospitaline infekcija suserga apie 4,5 mln. žmonių ir apie 40 tūkst. jų miršta. Dar maždaug 110 tūkstančių tokia infekcija tampa antrine mirties priežastimi. Hospitalinės infekcijos sukelia gydymo komplikacijas, gali lemti negalią, be to, didėja gydymo išlaidos.

Dažniausiai tokios infekcijos kyla reanimacijos ir intensyviosios terapijos, chirurgijos bei slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose, – ten daugiausiai atliekama invazinių procedūrų: dirbtinai ventiliuojami plaučiai, įstatomi šlapimo takų, kraujagyslių kateteriai ir kt. Be to, tokiuose skyriuose gydomi žmonės dažnai būna su nusilpusiu imunitetu, serga kitomis ligomis – diabetu, lėtinėmis inkstų, plaučių ligomis. Kiek infekcijų yra konkrečioje ligoninėje labiausiai priklauso nuo ten esančių skyrių, atliekamų procedūrų, intervencijų dažnumo.

REKLAMA

Hospitalinė infekcija gali pasireikšti ne tik gydantis, bet ir išvykus iš gydymo įstaigos, o trumpėjant gydymo ligoninėje trukmei, tai pasitaiko vis dažniau.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis Europos ligoninėse iš 100 pacientų hospitaline infekcija suserga nuo 3 iki 10 pacientų. Lietuvos ligoninėse registruojama vidutiniškai apie keturis hospitalinių infekcijų atvejus šimtui pacientų.

Kodėl pavojinga?

Dažnai hospitalinės infekcijos gydomos antibiotikais, vaistais, kurie veikia tik bakterijas ir nepadeda nuo virusų sukeltų ligų, pavyzdžiui, susirgus gripu ar peršalus. Pastaraisiais dešimtmečiais neteisingas antibiotikų vartojimas tapo vienu iš rizikos veiksnių kilti ir hospitalinėms infekcijoms, mat dėl netinkamai vartojamų antibiotikų, plinta atsparios šiems vaistams bakterijos. Pagrindinis atsparių antibiotikams bakterijų plitimo kelias – per nešvarias medikų, ligonių ir jų lankytojų rankas.

REKLAMA

Higienos instituto Pacientų saugos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Markevičė pabrėžia: “Nėra nei vienos bakterijų rūšies, kuri negalėtų tapti atspari antibiotikams. Nėra nei vieno antibiotiko, kuriam nebūtų atsparių bakterijų. Yra išskirta bakterijų, kurios atsparios visiems turimiems antibiotikams, o nauji antibiotikai rinkoje pasirodys po 8–10 metų."

Ką daryti?

Įrodyta, kad rankų plovimas muilu stabdo mikroorganizmų dauginimąsi ir juos pašalina nuo odos. Rankas turi plauti ne tik medikai, bet ir pacientai, juos ligoninėse lankantys artimieji, nes daugiau nei pusę hospitalinių infekcijų sukelia paties ligonio nešiojami mikrobai. Taigi jeigu gydotės ligoninėje ar lankote artimuosius – rankas turite plauti su muilu labai kruopščiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu lankotės gydymo įstaigoje, prie skyriaus ar palatos durų galite rasti ir antiseptikų. Tai skysta priemonė, kuri naikina mikroorganizmus. Vertėtų ja pasinaudoti, kad į ligoninę neatneštumėte ligas sukeliančių mikrobų.

Kai bendraujate su medikais, būtinai atkreipkite dėmesį į jų rankas: plaštakos, pirštai turi būti sveiki, nedidelės žaizdelės – užklijuotos pleistru, o nagai – nelakuoti, trumpai, apvaliai nukirpti. Ir gydytojas, ir slaugytojos ant rankų neturi dėvėti papuošalų bei laikrodžių.

„Jei pastebėjote mediką su žiedais, lakuotais nagais ar, kad jis, prieš jus apžiūrėdamas nenusiplovė rankų, nesidrovėkite, jam apie tai pasakyti“, – pataria Higienos instituto Pacientų saugos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Markevičė.

REKLAMA

Kad išvengtumėte hospitalinės infekcijos:

Prieš guldamiesi į ligoninę:

•  meskite rūkyti;

•  jei peršalote, karščiuojate, praneškite savo gydytojui;

• jei sergate cukriniu diabetu, iki operacijos sureguliuokite gliukozės kiekį kraujyje.

Ligoninėje:

prisilietę prie nešvarių daiktų, pasinaudoję tualetu, visada plaukite rankas;stenkitės nesiliesti prie aplinkos daiktų, paviršių, rankenų; nebijokite priminti gydytojui, kad ir jis, prieš jus apžiūrėdamas, nusiplautų rankas;jei turite įterptą kateterį, oda aplink jį turi būti švari, sausa, neparaudusi ir neskausminga. Laikykitės gydytojo nurodymų;jei jūsų draugai ar artimieji peršalę, viduriuoja, paprašykite, kad jūsų ligoninėje nelankytų.

REKLAMA

Rankų plovimas saugo nuo ligų

XIX a. viduryje gydytojas Ignazas Philippas Semmelweisas (Ignaz Philipp Semmelweis) dirbo akušerijos klinikoje Vienoje. Ši klinika mokė medicinos studentus ir priiminėdavo gimdymus. Turtingos moterys, žinoma, gimdydavo namie, prižiūrimos šeimos gydytojų. O štai netekėjusioms ir varganai besiverčiančioms moterims tekdavo gimdyti klinikose.

Klinika, kurioje dirbo I. Ph. Semmelweisas, buvo padalyta į dvi dalis: pirmąją, prižiūrėjo gydytojai ir medicinos studentai, o antrąją – akušerės ir vienuolės. Klinikoje, kur dirbo studentai, mirdavo 10–12 proc. gimdyvių, o ten, kur dirbo akušerės ir vienuolės – tik 2 procentai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytojas I. Semmelweisas ėmė svarstyti, kodėl taip yra ir nustatė, kad studentai, preparuodami lavonus perneša kažkokias medžiagas gimdyvėms. Jo įtarimai dar labiau sustiprėjo, kai gydytojo draugas teismo ekspertas skrodimo metu įsipjovė pirštą ir mirė. Jį skrodžiant, buvo rasti organų pokyčiai, identiški pokyčiams mirusių gimdyvių organizme. Tuomet I. Semmelweisas nurodė klinikoje visiems plauti rankas muilu bei chloro tirpalu ir gimdyvių mirštamumas sumažėjo. Pirmą kartą pasaulio istorijoje buvo padaryta išvada: rankų plovimas – gali apsaugoti!

Kaip plauti rankas?

 

Rankų plovimas (nuotr. Gamintojo)Rankų plovimas (nuotr. Gamintojo)

Aušrinė Šėmienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų