REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (24)

Ilgametis kovotojas su „daktarais“ prokuroras Algimantas Kliunka prisipažįsta buvęs įtrauktas į Sigito Čiapo priešų voratinklį.

REKLAMA
REKLAMA

Dvylika neigiamų publikacijų

Tik po ilgai užtrukusių derybų su „Akistata“ sutikęs pasidalinti savo prisiminimais apie Kauno kriminalinį pasaulį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka teigė, jog pradėjus domėtis nelegalia Alkoholio prekybos tarpininkų asociacijos steigėjų veikla ir jai sutrukdžius, sulaukęs atkirčio netgi žiniasklaidoje.

REKLAMA

„Buvau skundžiamas prokuratūros vadovams, kad bandau kištis į privatų verslą. Tuo metu leidžiamame dienraštyje ,,Diena“ (buvusioje ,,Tiesoje“, – aut. past.) pasirodė 12 straipsnių ciklas pavadinimu ,,Klausimai klausimėliai“, kuriame buvau negailestingai kritikuojamas.  Buvo minima, kad  viename mafijos ir verslininkų sambūryje viena pusė mane net pavadino savo draugu – publikacijoje neužsiminus, kurios gi pusės aš ,,draugas“... Tų publikacijų autoriumi buvo tuo metu žiniasklaidoje dirbęs garsus teatro kritikas. Kai atsitiktinai su juo susitikęs pasakiau, jog maniau, kad teatro kritikai yra intelektualūs, dvasingi, aukštos vidinės kultūros žmonės, šis ironiškai pasakė, kad aš labai klystąs“, – prisiminė praeitį A. Kliunka.

REKLAMA
REKLAMA

Provokacijos visais būdais

Ilgamečio prokuroro A. Kliunkos teigimu, galiausiai abejotinos reputacijos veikėjų suformuotos Alkoholio prekybos tarpininkų  asociacijos veikėjai – koncerno „Agora“ savininkas Sigitas Čiapas ir Kauno ,,daktarų“ pusė – tarpusavyje dėl prieštaringai abiejų pusių aiškintų priežasčių susipyko, pradėjo aršiai konfliktuoti.

„Atrodo, kad būtent dėl alkoholio prekybos verslo S. Čiapui ir prasidėjo konfliktai su „daktarais“. Jis tada bandė teikti informaciją apie pogrindinį tų banditų verslą policijai, kitoms teisėsaugos institucijoms, bet tuo metu tokiems jo teiginiams trūko pagrįstų įrodymų. Be to, mums primygtinai siūlant S. Čiapo pateiktą informaciją patikrinti ir išsamiau tirti operatyvinės veiklos priemonėmis, kitos teisėsaugos institucijos tų teiginių aktyviai ir iniciatyviai netyrė ir dėl prieštaringos paties S. Čiapo veiklos ir jos vertinimo – teigdavo, kad S. Čiapas esąs ne menkesnis nusikaltėlis už patį Henriką Daktarą. Kriminalistai teigė, kad apie ,,daktarų“ veiklą neturi „įrodymais patvirtinamos informacijos“, nerodė jokio entuziazmo. S. Čiapas galiausiai kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, pripažino, kad buvo skundų ir neigiamų žiniasklaidos publikacijų mano atžvilgiu iniciatoriumi bei užsakovu, manęs atsiprašė“, – pasakojo A. Kliunka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas teigė, kad tais metais vieno iki šiol lyderiaujančio šalies dienraščio atstovai jam geranoriškai perdavė  redakcijoje gautą siuntinį su laišku ir garso įrašu.

„Šiame įraše buvo teigiama, kad kartu su S. Čiapu prekybos alkoholiu biznį bandome užvaldyti mes su tuometiniu generalinio prokuroro pavaduotoju Artūru Paulausku, kad visi trys, esą susidėję su viena valdančia politine partija, siekiame gauti ir skirstomės aukštus politinius postus valdžioje. Man buvo ,,paskirtas“ vidaus reikalų ministro postas. Tokia informacija tuo metu pasiekė ir vieną iš tuometinių valstybės aukščiausių pareigūnų, kuris, kaip pasakojo, dėl tos informacijos nemenkai sudirgo, – teigė A. Kliunka. – Vėliau to laiško kopija buvo rasta Vaidoto Stankevičiaus (Smauglio) namuose – per kratą, atliktą po jo nužudymo. Šiuo atveju kontratakavo jau kita konfliktuojanti suskilusios Alkoholio distributorių asociacijos steigėjų pusė, bijodama, kad S. Čiapas mums pateikė vertingos demaskuojančios informacijos, leidžiančios pradėti ,,daktarų“ baudžiamąjį persekiojimą“.

REKLAMA

Teisėsaugos profesionalo žodžiais, tai būdingas nusikaltėlių, korumpuotų asmenų ir tam tikros pakraipos žiniasklaidos veikimo tipas – bandyti teisėsaugos pareigūnus sukompromituoti, sukiršinti, nuteikti prieš juos aukščiausius politikus.

Sartus teko iškeisti į prokuratūrą

Vyriausiasis prokuroras A. Kliunka teigia, kad toje neva H. Daktaro knygoje „Išlikt žmogumi“ neteisingai aprašomas jo sulaikymo pagrindas bei neva jo išsiaiškinta sulaikymo operacijos  schema.

,,Man betyrinėjant tą anksčiau minėtą ,,alkoholio prekybos tarpininkų“ veiklą, taip pat ir Sigito Čiapo pateiktą informaciją, beieškant ,,kabliukų“ pradėti procesiniam ,,daktarų“ baudžiamajam persekiojimui, iš to paties S. Čiapo ir Jurijaus Milevskio buvo gauta informacija apie pastarojo naudoto automobilio, užvaldyto plėšimo būdu, grąžinimą už išpirką jo savininkui, tuo siekiant ir kartu grasinant, kad jis ikiteisminio tyrimo dėl plėšimo metu „neatpažintų“ su ,,daktarais“ susijusio plėšiko. Tą informaciją padėjo užfiksuoti komisaro Juozo Rimkevičiaus vadovaujamo Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) padalinio pareigūnai“, – teigė A. Kliunka.

REKLAMA

Ilgamečio prokuroro teigimu, šioje istorijoje sušmėžavo itin ryškus H. Daktaro šešėlis. „Įvertinęs šią informaciją supratau, kad tai, pasistengus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme įrodomas turto prievartavimas, padarytas tiesiogiai dalyvaujant H. Daktarui, ir jo asmeniškai darytas  nusikalstamas poveikis nukentėjusiajam. Tada, 1996 metų vasario pirmomis dienomis – pamenu, buvo penktadienis, darbo dienos pabaiga, – nuėjęs pas prokuratūros vadovus Vladą Nikitiną ir Artūrą Paulauską, pasiūliau sulaikyti H. Daktarą prevencine tvarka ir pradėti plačiau tirti jo nusikaltimus, iškėlus baudžiamąsias bylas. Argumentavau, kad yra galimybė minėtus konkrečius nusikaltimus įrodyti, kad tai pati patogiausia proga H. Daktarą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ne kaip nusikalstamo susivienijimo vadeivą (to neįmanoma įrodyti nesant bendradarbiaujančių su teisėsauga kitų nusikaltėlių parodymų), o kaip konkretaus nusikaltimo vykdytoją. Trumpiau tariant, H. Daktaras padarė klaidą, pats dalyvaudamas darant nusikaltimus“, ¬– sakė prokuroras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vadovams pritarus, A. Kliunka surašė ir pasirašė nutarimą dėl prevencinio H. Daktaro sulaikymo. Generalinio prokuroro pavaduotojas  Artūras Paulauskas jį sankcionavo. „Buvau numatęs, kad H. Daktarą galima sulaikyti be jokių matomų demonstratyvių veiksmų, nepastebint kitiems žmonėms, neįtraukiant į tą operaciją kitų asmenų ir pareigūnų – tarp jų ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorų. Ne kokio nors nepasitikėjimo sumetimais, o tiesiog kad jiems nekiltų pavojus, kad jų veiksmai H. Daktarui ir jo aplinkai neatrodytų apgaulingi ir negarbingi, nesukeltų keršto ar kokių nors insinuacijų“, – prisiminė 1996-ųjų vasario įvykius A. Kliunka.

REKLAMA

Prokurorai iš savų šaltinių turėjo informacijos, kad H. Daktaras šeštadienį planuoja vykti stebėti žirgų lenktynių ant Sartų ežero ledo, todėl buvo galima pakeliui jo automobilį sustabdyti ir jį sulaikyti. Tačiau generalinio prokuroro pavaduotojas A. Paulauskas nusprendė veikti kiek kitaip. „Tą patį penktadienio vakarą nurodyta Kauno apygardos prokurorams per Kauno policijos pareigūnus iškviesti H. Daktarą šeštadienį ryte atvykti į Kauno apygardos prokuratūrą. Iškvietimo tikslo policijos pareigūnams nenurodėme. Tą patį vakarą nurodžiau aštuoniems savo vadovaujamo padalinio prokurorams susirinkti šeštadienį anksti ryte Generalinėje prokuratūroje – taip pat neaiškindamas, kokiu tikslu. Jiems susirinkus, nurodžiau, kad jų užduotis – apsiginkluoti automatais, užsivilkti neperšaunamas liemenes, sėsti į du automobilius, nuvykti į Kauną, sulaikyti H. Daktarą prie prokuratūros ir jį pristatyti į Generalinę prokuratūrą. Prokurorai taip ir padarė“, – teigė A. Kliunka.

REKLAMA

Jo teigimu, H. Daktaras buvo sulaikytas ne Kauno apgardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kabinete, o išeidamas iš šio kabineto – koridoriuje jis tiesiog atsitrenkė į vieno Generalinės prokuratūros prokuroro krūtinę, pridengtą neperšaunama liemene. „Vežant H. Daktarą į Vilnių, mūsų prokurorų automobilius iš tikrųjų netsiplėšdamas persekiojo kitas automobilis. Prokurorai manė, kad tai gali būti ir H. Daktaro bendrai, todėl, norėdami atbaidyti persekiotojus, automatu iššovė vieną seriją į orą. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo Ramutė Daktarienė. Vilniuje savo automobiliu ji dar kliudė šalikelėje stovintį autombilį. Prisivijusi iki pat Generalinės prokuratūros pastato, staiga  kažkodėl nubėgo į ,,Respublikos“ dienraščio redakcijos pastatą“, – prisiminė A.Kliunka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

KITAME „AKISTATOS“ NUMERYJE SKAITYKITE

Kovotojais su mafija mėgstantys prisistatyti pareigūnai net neprisilietė prie garsių bylų

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (1)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (2)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (3)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (4)



Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (5)




Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (6)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (7)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (8)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (9)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (10)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (11)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (12)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (13)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (14)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (15)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (16)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (17)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (18)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (19)



Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (20)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (21)



Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (22)

Nenugrimuotas Kauno mafijos boso veidas (23)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų