„Esame daug kartų sakę, jog neįmanoma kartoti tuščių formuluočių apie atviras duris į NATO, – Europos politinės bendrijos (EPB) susitikime ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas. – Turime rasti kažką, kad kompensuotume savo negalėjimą šiuo metu sutekti pilnateisės narystės Ukrainai“.
Pasak jo, visi supranta, jog būtų itin sudėtinga pasiūlyti karo įkarštyje atsidūrusiai šaliai pilnateisę narystę kariniame aljanse, tačiau privalu rasti pakankamas saugumo garantijas, tokias kaip karinė ir politinė parama Ukrainai bei institucinę sistemą glaudesniam šios šalies ir NATO bendradarbiavimui.
„Svarbu suprasti, kad karas pasibaigs Ukrainos pergale, tačiau kas bus tuomet?“ – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Pasak jo, šie klausimai bus svarūs liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Prezidentas akcentavo, jog name taip pat bus kalbama apie Lenkijos ir Baltijos šalių oro gynybos stiprinimą.
„Situacija yra labai rimta ir, deja, blogėja, ypač žinant, kad Baltarusija yra smarkiai įsitraukusi į šį konfliktą ir pasiruošusi taktinių branduolinių ginklų dislokavimui“, – sakė G. Nausėda.
Moldovoje vykstantis 47 Europos lyderių susitikimas turėtų pasiųsti Rusijai aiškią žinią, jog Kišiniovas nėra paliktas vienas. Jei EPB ketvirtadienį pavyks surinkti dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovų bendrai susitikimo nuotraukai, skirtai solidarizuotis su Moldovos provakarietiška vyriausybe, tai, kai kurių ekspertų vertinimu, bus logistinis ir politinis žygdarbis.
2022 metų birželį ES suteikė Ukrainai ir Moldovai oficialų kandidačių statusą, o dabar abi šalys ragina paspartinti procedūras, kad priartėtų prie narystės bloke.
G. Nausėda, kalbėdamas apie Ukrainos bei Moldovos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas, išreiškė viltį, jog šalys šiemet sulauks palankaus Europos Komisijos vertinimo dėl reformų įgyvendinimo ir galės pradėti derybas.
„Integracija reikštų didesnes saugumo garantijas Moldovai, stabilesnę situaciją Moldovai. Mes žinome, kas vyksta šalyje ir prezidentė Maia Sandu atlieka didžiulį darbą, kad stabilizuotų visuomenę“, – sakė Lietuvos prezidentas.
EPB yra forumas, kuriame Europos lyderiai iš ES narių ir blokui nepriklausančių šalių aptaria bendras strategines grėsmes. Tokios kandidatės į ES nares kaip Moldova – ekonomiškai silpna buvusi sovietinė respublika – narystę šiame forume vertina kaip tarpinę stotelę kelyje į Briuselį.
Be 27 ES narių, pakviesta dar 20 lyderių iš įvairių strateginių interesų turinčių šalių: Jungtinės Karalystės, Turkijos, Šveicarijos, Islandijos, Serbijos, Armėnijos ir Azerbaidžano.
Praėjusių metų spalio mėnesį Prahoje vykusiame pirmajame EPB aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo 44 lyderiai, o nuo tada prisijungė ir Andora, Monakas bei San Marinas.
Antrajame susitikime taip pat pasirodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
