Prezidento teigimu, karas Ukrainoje kelia rimtą grėsmę šalies žemės ūkiui, o kartu ir pasaulio aprūpinimui maistu, ypač Artimiesiems Rytams ir Afrikos šalims.
„Privalome padėti Ukrainai užsitikrinti alternatyvius logistikos kanalus šalies grūdų eksportui, taip pat turime imtis veiksmų, didinančių apsirūpinimo maistu suverenumą ir atsparumą, galvoti apie naujas tiekimo grandines, labiau vertinti trumpųjų maisto gamybos grandinių svarbą“, – pranešime teigė prezidentas, trečiadienį susitikęs su Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu (Janušu Voičekovskiu).
G. Nausėda teigė, kad Lietuva remia tiek tarptautinius, tiek ES klimato kaitos siekius.
„Privalome pereiti prie tvarios gamybos, tausaus išteklių naudojimo, biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo. Šiuos pokyčius įgyvendinti nėra paprasta. Turime atsižvelgti į galimą poveikį ekonomikos sektoriams, ypač žemės ūkiui, ir priimti tokius sprendimus, kurie sudarytų sąlygas tvariai ekonomikos transformacijai“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas su žemės ūkio komisaru taip pat aptarė situaciją žemės ūkio rinkoje, aktualius ES žemės ūkio politikos klausimus, iššūkius, susijusius su maisto produktų ir energijos išteklių kainų augimu, Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes Europos ir pasaulio ekonomikoms.
Susitikime aptartas ir Lietuvos 2023–2027 metų žemės ūkio politikos strateginis planas, kuriuo siekiama didinti sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, užtikrinti paramą Lietuvos ūkiams, kurti inovatyvų ūkininkavimą ir prisidėti prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo.
