Tačiau tai reiškia, kad visuomenė gali būti klaidingai gąsdinama, met kariuomenė negali tiksliai atskirti, pavojingas objektas skrenda į Lietuvą, ar ne.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kai į Lietuvą įskrido rusiškas bepilotis „Gerbera“, kariškiai ir tarnybos nežinojo, ar jis pavojingas ir su sprogmenimis, ar ne. Gyventojams perspėjimai nebuvo išsiųsti, bet valstybės vadovus saugantys pareigūnai nerizikavo – Seimo pirmininkui ir premjerui liepė eiti slėptis į slėptuves Seime ir Vyriausybėje.
Gitanui Nausėdai slėptis tuomet neprireikė – jis tuo metu buvo užsienyje. Tačiau prezidentas pareiškė, kad kitą kartą, jeigu toks pavojus bus, slėptis neis, jeigu apie tai nebus pranešta visiems Lietuvos žmonėms.
„Aš noriu pasakyti, kad jeigu ateityje įvyks panašaus pobūdžio incidentai ir visuomenė nebus informuota, kol ji nebus informuota, aš atsisakau eiti į priedangą. Visi turime turėti vienodas sąlygas informavimo prasme“, – LRT komentavo G. Nausėda.
Vadovybės apsaugos tarnybos įstatyme aiškiai parašyta, kad saugomi asmenys privalo atsižvelgti į tarnybos siūlymus dėl saugumo keisti planus, privalo nesudaryti kliūčių pareigūnams tinkamai atlikti darbą. Tad kitaip tariant, G. Nausėda žada pažeisti įstatymą ir neklausyti pareigūnų.
„Mano pasakymas buvo labai paprastas – visi esame lygūs. Informuojama visuomenė turi būti tuo pačiu metu. Jeigu tai yra menamas signalas, apskritai nereikia gąsdinti žmonių ir kelti bereikalingos panikos, jeigu tai yra tikras, realus signalas, visi – prezidentas, direktorius, arba darbuotojas, visi turi būti informuojami tuo pat metu. Štai kodėl man atrodo, taip, kaip buvo padaryta dviejų valstybės vadovų atžvilgiu, buvo neteisinga“, – teigia G. Nausėda.
Nenori kelti panikos ir chaoso
Tačiau atskirti, ar pavojus tikras, ar ne, Lietuva dažniausiai laiku negali. Kai „Gerbera“ įskrido į Lietuvą, tarnybos nežinojo, ar bepilotis su sprogmenimis. Sako, kad jis nukrito tik perskridęs sieną, priešingu atveju, žmonės esą būtų buvę perspėti. Bet prezidento noras, kad tarnybos tiksliai nustatytų, ar bepilotis pavojingas – užduotis ne iš lengvųjų. Jeigu kariai ir mato judėjimą – nežino, kas skrenda, turimi radarai to nerodo.
„Mes matėme, sekėme tą neatpažintą pradžioje objektą dar Baltarusijos teritorijoje. Procedūros ir algoritmai suveikė kaip ir buvo numatyta, buvo gera treniruotė. Kad jis įskrido į Lietuvos teritoriją, reikia kaltinti Rusiją ir kviečiu visus žmones remti Ukrainą, kad ji savo kovoje galėtų sulaužyti stuburą Rusijai“, – komentuoja kariuomenės vadas Raimondas Vaikšnoras.
Maža to, jeigu bepilotis skris pakankamai žemai, turimi radarai jo nematys. O jam atskristi nuo šalies sienos iki Vilniaus trunka keliolika minučių. Per tą laiką reikia bandyti suprasti, ar tai dronas, ar jis su sprogmenimis, kur link jis skrenda, kam ir kaip reaguoti ir galiausiai, ar siųsti gyventojams pavojaus signalą.
„Tikrai labai svarbu nesukelti panikos, ten, kur jos nereikia kelti. Nereikia turbūt padaryti ypatingos dramos, jeigu mes jos nematome pirminiuose etapuose. Nes mes, žinote, galime sustabdyti visą valstybės gyvenimą“, – teigia krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Dėl šventos ramybės apsaugai liepti valstybės vadovams eiti į slėptuvę reiškia, kad laikinai sustotų tik jų darbas. Bet jei slėptis staiga būtų paraginti visi žmonės, valstybė panirtų į chaosą. Teoriškai tuo metu visi turėtų mesti darbus – nuo parduotuvės kasininko, iki biuruose ar gamyklose dirbančių žmonių.
„Ėjimas tuo algoritmu, kad reikia uždaryti oro erdvę ir galbūt panaudoti karinę jėgą, tai reiškia, kad tai gali turėti didelių implikacijų. Gali reikšti įtaką mūsų oro erdvės valdymui, kaip kitos šalys reaguos, kaip civilinės aviacijos kompanijos ir t. t. Tai mums labai svarbu nepadaryti panikos, kad nesustabdytume viso valstybės gyvenimo“, – sako K. Aleksa.

Atskleidė silpnąsias kariuomenės vietas
Kita vertus tai, kad kariuomenės neturi tikslesnių radarų, kurie leistų matyti daugiau ir tiksliau, iš dalies yra ir pačio prezidento atsakomybė. G. Nausėda sako, kad pagrindinė problema čia yra algoritmai. Kariuomenė ir Viešojo saugumo tarnyba stebi ir saugo kritinę infrastruktūra. O pasieniečiai gaudo kontrabandininkų dronus.
„Svarbiausia, kad kuomet yra kelios auklės, kad vaikas neliktų be galvos. Šiuo atveju pirmiausia mes norime patikslinti algoritmus. Detektiniai pajėgumai – taip, jie turi būti stiprinami, nors nesutiksiu, kad jų visai nėra“, – komentuoja G. Nausėda.
Praėjusią savaitę Seimo komitetas aiškinosi, kiek ir kokių pajėgumų turime pastebėti įvairius dronus ir juo numušti. Po slapto posėdžio konstatuota, kad trūksta kai kurių radarų, o taip pat ir priemonių, kuriomis būtų galima numušti bepiločius.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.





































































































































































































































































