Automagistralėje Vilnius–Klaipėda jau greitu metu atsiras keturi nauji vidutinio greičio matuokliai. Kelių direkcija aiškina, neva taip sieks mažinti greitį viršijančių vairuotojų skaičių dėl kurių kaltės įvyksta daug avarijų.
„Į ką pirmiausia atkreipiamas dėmesys – į eismo įvykių skaičių. Sužeistų ir žuvusių skaičių. Tai visiškai nesusiję ar automagistralės, ar greitkeliai, ar paprasti keliai“, – sako transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis.
Tačiau greitį viršijančių vairuotojų skaičius, rodos, nė nemažėja. Per pirmą šių metų pusmetį greičio matuokliai fiksavo 235 tūkstančius pažeidimų. Kai tuo pačiu metu pernai fiksuota beveik 6 tūkstančiais mažiau – 229 tūkst. pažeidimų. Vadinasi, kasmet baudomis apdalijama vis daugiau vairuotojų.
Įdomu ir sumos, kurias valstybė surenka iš greitį viršijusių žmonių. Šiemet per pirmą pusmetį buvo paskirta baudų už beveik 7,5 milijono eurų. Sumokėta jau virš 5 milijonų eurų. Kai tuo pačiu metu pernai paskirta baudų už kiek daugiau nei už 4,6 milijono eurų. Surinkta 4 milijonai eurų iš pažeidėjų. Tikėtina, kad greičio matuoklių dar padaugėjus, padaugės ir surenkamų baudų skaičius.
Automagistralėje Vilnius-Klaipėda bene daugiausiai klausimų visuomenei kelia net 31 kilometro ruožas, kurį stebės vidutinio greičio matuoklis. Kelių direkcija aiškina, kad ruožai, kuriuose pradės veikti vidutinio greičio matavimo prietaisai yra itin pavojingi, juose kasmet įvyksta ypač daug avarijų.
„Šiuo atveju, kadangi tai yra automagistralė, kurioje eismo sąlygos kinta rečiau, sankryžų yra mažiau, todėl tas ruožas ilgesnis“, – pasakoja A. Vilkelis.
Seimo narys Andrius Mazuronis sako, kad yra pats prieš greičio viršijimą. Ir viršija greitį tik su dviračiu.
„Aš ne prieš greičio matavimą, aš ne prieš saugumo keliuose didinimą. Tačiau tai turi būti daroma maksimaliai efektyviai turint tuos ribotus finansinius resursus“, – sako A. Mazuronis.
Paskutinių dvejų metų statistika rodo, kad konkrečiame 31 kilometro ruože už Kryžkalnio Klaipėdos link šiemet per pirmą pusmetį įvyko du eismo įvykiai, per kuriuos buvo sužeisti 2 žmonės. Tuo pačiu metu pernai įvyko vienas eismo įvykis, sužeistas vienas žmogus. Žuvusiųjų nėra. Ar šios avarijos kilo dėl greičio, ar dėl kitų priežasčių, iš Vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų nėra aišku. Bendrai per metus keliuose žūsta arti šimto žmonių.
Kitame kelio ruože – 14 kilometrų ilgio šalia Kryžkalnio, kurį fiksuos vidutinio greičio matuoklis – per pirmą šių metų pusmetį neįvyko nė viena avarija, nebuvo nė vieno sužeisto ar žuvusio žmogaus. Tas pats ir pernai tuo pačiu metu. Tiesa, 2021 metais pirmą pusmetį šiame 14 kilometrų ruože įvyko viena avarija, buvo sužeistas vienas žmogus. Tad akivaizdu, kad valdininkų aiškinimai apie siekį mažinti avarijų skaičių yra visuomenės apgaudinėjimas.
„Aš manau, kad kelių direkcijoje yra ekonominė šaka tų prietaisų statymas bet kuriuose ruožuose, neatsižvelgiant į nieką. Ir akivaizdu, kad kažkam tai yra naudinga ir galimai pelninga“, – teigia A. Mazuronis.
Anot Seimo nario, Kelių direkcija iš pastatytų matuoklių ir jų dėka surinktų baudų gauna tam tikrą procentą iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant – kuo daugiau surenka baudų, tuo didesnis procentas. Kelių direkcijos atstovas ginasi, kad tai netiesa.
„Nėra visiškai jokio tiesioginio ryšio tarp surinktų baudų ir kelių biudžeto skiriamų lėšų“, – sako A. Vilkelis.
A. Mazuronis kreipėsi asmeniškai į kelių direkciją, kad šie pateiktų duomenis, kokios įmonės stato greičio matuoklius, kokie verslininkai juos administruoja ir kiek už tai gauna milijonų eurų. Tačiau atsakymo nesulaukė.
„Viską gali kentėti iki tam tikros ribos, bet kai kantrybės taurė nelogiškais ir mano nuomone kvailais sprendimais perpildyta, tai tegul duoda visus skaičius. Mes visus ruožus paimsime. Ne tik tuos, kur dabar sustatyti vidutinio greičio matavimo prietaisai“, – sako A. Mazuronis.
O kelių policija aiškina, kad didelis greitis keliuose vis dar dažniausia tragiškų įvykių priežastis. Per pirmą šių metų pusmetį šalies keliuose žuvo 72 žmonės. Tai 40 procentų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Pas mus yra žuvę 83 žmonės 2023 metais. Pernai šis skaičiukas buvo 121“, – statistiką vardina Kelių policijos atstovė Jorūnė Liutkienė.
Vis dėlto didelė dalis avarijų įvyksta visai ne automagistralėje, o regioniniuose keliuose.
O tuo metu Seime jau gimsta nauji siūlymai, kad vidutinio greičio matuoklis negalėtų stebėti greičio ilgiau nei 10 kilometrų. Taip pat siūloma nustatyti maksimalų kiekį greičio matuoklių viename kelyje. Kitaip tariant – greičio matuokliai turi būti tik ten, kur jų tikrai reikia.
„Tada kyla klausimas, ar norima padaryti tame ruože eismą saugesnį arba tiesiog prasmė yra gauti kaip įmanoma daugiau pinigų?“, – sako A. Mazuronis.
Iš viso Lietuvos keliuose artimiausiu metu atsiras dar 6 momentinio greičio matuokliai ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemos.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
O labiausiai būtų įdomu pamatyti tų radarų "konkursų" laimėtojus ... Ar tik nebus taip, kad kokios 2 įmonės tarp savęs "konkuruoja" pasikeisdamos kas antrą pirkimą ir žinoma, nuo politikų "ne per daug" nutolusios ... viena turbūt iš F raidės ? Čia matomai kaip su "pavykusiu" elektros rinkos "liberalizavimu", kai rinktis turi iš 2-3 ..
