Oficialus įspėjimas ir įpareigojimas laikinai palikti bendrus namus. Nepaklusus – 500–1500 litų bauda arba areštas iki 14 parų. Jeigu Seimas rudenį tai įteisins, tokie nemalonumai laukia tų, kurie smurtavo prieš šeimos narį. Kol kas tai tik pasiūlymas.
Varžoma laisvė – irgi smurtas
Iki šiol smurtą patyrę ar tebepatiriantys šeimos nariai turi arba taikstytis su tuo ir gyventi baimėje, arba ieškotis kitos pastogės, namuose palikę viešpatauti smurtautoją.
Kaip įsitikino ir daugiau nei 10 metų šiomis problemomis besidominti, jas sprendžianti Marijampolės apskrities moters veiklos centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė, daugiausia smurto šeimoje atvejų būna prieš moterį.
Per metus į minėtą visuomeninę organizaciją pagalbos kreipėsi per 300 moterų – vidutiniškai kasdien po vieną. Visos jos skundėsi fiziniu vyro smurtu. Anot A. Blauzdžiūnienės, lietuvės net neįsivaizduoja, kad ir kitoks neigiamas vyro elgesys gali būti laikomas smurtavimu šeimoje.
Moters veiklos centro vadovei teko lankytis krizių centruose ne vienoje užsienio šalyje. Štai Skandinavijos šalyse moterys į krizių centrus kreipiasi net tuomet, kai vyras varžo jos laisvę: išjungia jos mėgstamą televizijos laidą, neleidžia bendrauti su draugėmis ir panašiai. Tai laikoma psichologiniu smurtu.
Užsienyje kalbama ir apie ekonominį smurtą – kai moteriai neleidžiama dirbti, neduodama pinigų būtiniausioms reikmėms, atsisakoma teikti informaciją apie šeimos turtinę padėtį. Krizių centruose apsigyvenusios moterys į namus sutinka sugrįžti tik išgavusios vyro pasižadėjimą paisyti jų poreikių.
Be fizinio, psichologinio ir ekonominio smurto, šeimoje būna dar ir seksualinis smurtas. Kiekvienu konkrečiu atveju smurtas būna kitoks ir nebūtinai tik vienos rūšies. Dažniausiai smurtas šeimoje yra visų minėtų rūšių derinys. Tai – visame pasaulyje pasitaikanti problema.
Ne tik asocialiose šeimose
Daugelis įsivaizduoja, kad smurtaujama tik asocialiose šeimose. Iš tiesų yra kitaip. Anot A. Blauzdžiūnienės, į jos vadovaujamą centrą kreipiasi ir verslininkų, ir politikų, taip pat – policininkų ir pataisos namų pareigūnų žmonos. Ne vienai jų teko laikinai glaustis Moters veiklos centro parūpintose patalpose.
A. Blauzdžiūnienė ypatingą smurto prieš moteris proveržį savo mieste pastebėjo tuomet, kai klestėjo automobilių prekybos verslas. Anot jos, nedidelio intelekto, tačiau didelius pinigus uždirbantys vyrai pradėjo žeminti savo žmonas, jaustis namuose visagaliai, o besąlygiškai jiems nepaklūstančias žmonas – mušti.
Viena moteris į minėtą centrą yra kreipusis po to, kai vyras namo parsivedė į dukras tinkančią meilužę ir iš žmonos reikalaudavo gaminti jai, skalbti jos drabužius. Atsisakiusią tai vykdyti žmoną vyras mušdavo...
Tokiais atvejais pagalbos ieškančios smurto aukos jos ir sulaukia. Tačiau vis dar daug moterų, patiriančių smurtą šeimoje, kantriai tyli ir laukia, pykstasi su smurtautoju ir taikosi, jam atleidžia. Paklaustos apie kūną marginančias mėlynes, jos sako: „Nukritau nuo dviračio“, „susimušiau į spintelę“, „paslydau kieme“... Apie tikrąsias sužalojimų aplinkybes neretai sužinoma tik iš kaimynų, giminaičių ar vaiko teises ginančių specialistų.
Pastarieji apie smurtą šeimose išgirsta tada, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, kurie neretai irgi tampa smurtautojo aukomis. Anot Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriaus specialisto Gintauto Pajaujo, kartais užtenka tik pasikalbėti su šeimos ramybės drumstėju, o kartais – prireikia teisėsaugininkų įsikišimo, sankcijų, bausmių.
Tylint aukai, smurtautojas įžūlėja
Smurto šeimoje atvejus nagrinėjantys policijos ir prokuratūros pareigūnai nuolat kartoja, kad ši problema gali sumažėti tik smurto aukoms nesitaikstant su esama padėtimi, ieškant išeities ir paskelbiant viešą kovą smurtautojui. Antraip – problema tik gilės.
„Gal čia toks lietuvių bruožas – kantrumas ir pakantumas? Gal dar gaji nuostata, kad esą „taip turi būti“, „mano toks likimas“? – svarstė „Akistatos“ pakalbintas Marijampolės policijos nuovados viršininko pavaduotojas Ramūnas Mėčius. – Iš darbo patirties galiu pasakyti, kad tos drąsios, su smurtu nesitaikstančios moterys, kurios kreipėsi pagalbos, jos ir sulaukė. Taigi „gėdą“, kad įskundė smurtaujantį sutuoktinį ar sugyventinį, reikia pamiršti. Man atrodo, tokiu keliu pasukusi smurtautojo auka verta pagarbos – juk ji nesileidžia būti ujama, terorizuojama, ji vertina savo garbę ir orumą, tai gina“.
A. Blauzdžiūnienė dar linkusi pridurti, kad netylėti apie smurtą šeimoje moteris privalo ne tik dėl savęs, bet ir dėl smurtą matančių vaikų. „Kai motina elgiasi ryžtingai, taip paskatina elgtis ir savo vaikus“, – teigė šeimos smurto aukų užtarėja.
Policijos departamento duomenimis, per metus policija gauna per 40 000 iškvietimų į šeimas dėl smurto. Pernai Lietuvoje išnagrinėta per 7400 smurto prieš moteris atvejų – ir šeimoje, ir už jos ribų. Skaičiuojama, kad nuo sutuoktinio, partnerio ar sugyventinio fizinio ir seksualinio smurto nukentėjo ir rimtų grasinimų patyrė 321 moteris. Iš jų 19 buvo nužudyta, 8 – sunkiai sutrikdyta sveikata, 8 – išžagintos ar prievartautos.
Jau bene 10 metų skelbiama, jog 63 proc. Lietuvos moterų nuo 16 metų yra pripažinusios, kad bent kartą yra patyrusios smurtą. Nuo nepažįstamų vyrų smurto kentėjo tik dešimtadalis jų.
Smurtautojus pančios naujais įstatymais
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipia dėmesį, kad oficialūs duomenys apie nukentėjusiąsias nuo smurto ne visada atspindi tikrą padėtį, nes neretai smurtą patyrusios moterys, kaip jau minėta, nesikreipia į policiją.
Be to, dauguma moterų (nuo 30 iki 80 proc.) nelaiko smurtu įžeidimų, žeminančių juokų, barimo, ignoravimo, netgi asmeninio gyvenimo kontrolės, nepagrįsto pavydo ir trukdymo bendrauti su artimaisiais bei draugais. O tai – psichologinis smurtas.
Iki šiol ir policijos pareigūnai teigė esą bejėgiai prieš „įgudusius“ šeimos smurtautojus: nuvykę į tokius namus, jie gali sulaikyti smurtaujantįjį šeimoje tik tada, kai jau sužalota jo auka. Išvežti iš šeimos blaivų smurtautoją – taip pat problema. Todėl vyrauja nuomonė, kad Lietuvoje smurtas šeimoje tebelaikomas asmeniniu smurtautojo ir aukos reikalu.
Reaguodama kone į tradicinius šeimoje tampančius santykius, Vyriausybė Seimui teikia SADM parengtą įstatymą, griežtinantį bausmes smurtautojams. Esminis dalykas – smurtautojas bent laikinai neteks teisės gyventi bendruose namuose.
„Smurtautojui galima pasiūlyti laikinai išsikelti iš gyvenamosios patalpos, kad ne smurtautojas padėties šeimininku liktų, kaip dažnai pasitaiko, o kad būtų apsaugotos smurto aukos“, – sakė ministras Donatas Jankauskas, SADM vadovas.
Besąlygiškas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie jos turėtų būti skiriamas, jei smurtauta prieš besilaukiančią moterį, senyvo amžiaus žmogų, neįgalųjį, globotinį. Taip pat – jei aukai smurtautojas sukelia pavojų gyvybei, sveikatai, laisvei. Nepaklusus gresia nuo 500 iki 1500 litų bauda arba areštas iki 14 parų.
Ar smurtautojui skirti įspėjimą, ar liepti išsikelti, spręstų teismas.
Be to, kaip numatyta, smurtautojai galės būti įpareigojami išklausyti kursus, kaip spręsti ginčus nekonfliktiniu būdu.
Ar tokios įstatymų naujovės padės sumažinti smurto šeimoje „tradiciją“, pamatysime vėliau. Savo ruožtu skeptikai interneto erdvėje jau spėlioja: „Kokia nors rėkiati moteris, nutarusi nusikratyti vyro, prikurs istorijų, žviegs kas antrą naktį, kad tik išvytų vyrą iš namų, nors tas ir „šilkinis“ būtų...“
Tik faktai:
Smurto šeimoje aukoms rekomenduojama nedelsiant kreiptis bendruoju pagalbos telefonu – 112
Valstybės garantuojama teisinė pagalba – www.teisinepagalba.lt; informacinis portalas moterims – www.lygus.lt
Smurto šeimoje aukoms padeda: Moterų informacijos centras Vilniuje, Krizių įveikimo centras Vilniuje, Kauno apskrities moterų krizių centras, VšĮ „Moters pagalba moteriai“ – Kaune, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Marijampolės apskrities moters veiklos centras
