REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gedimino kalno šlaitu nudardėjo nuošliauža – vėl. Ir vėl pasigirdo kalbos apie dirvožemyje besikaupiantį vandenį – tarsi tai pirmas lietus Gedimino kalno istorijoje. Juk lydavo ir prieš 10 ir prieš 20 metų, bet šlaitai kažkodėl laikėsi. Kodėl? 

Gedimino kalno šlaitu nudardėjo nuošliauža – vėl. Ir vėl pasigirdo kalbos apie dirvožemyje besikaupiantį vandenį – tarsi tai pirmas lietus Gedimino kalno istorijoje. Juk lydavo ir prieš 10 ir prieš 20 metų, bet šlaitai kažkodėl laikėsi. Kodėl? 

REKLAMA

Padarykime nedidelę ekskursiją. Vilniečiai galėtų nukreipti žvilgsnį į Trijų Kryžių kalną – šlaitas į Vilnelę dar statesnis nei Gedimino kalno, bet kažkodėl niekas niekur negriūva ir nešliaužia. Arba Vilniečiai galėtų pasivaikščioti Pučkorių pažintiniu taku ir dirstelėti į Pučkorių atodangą – iš apačios į viršų. Akivaizdu, ji augmenija apželia vis labiau ir šlaitai slenka žemyn vis mažiau. Nuo viršutinės dalies dar kažkas byra, bet yra aišku, kad byrės jau neilgai – augmenija kopia aukštyn.  

Kauniečiai gali paklaidžioti Jiesios upelio slėniu – ten irgi yra įspūdingų skardžių ir visur tas pat vaizdas: ten, kur skardis apžėlęs medžiais arba krūmais, niekas niekur nebyra ir neslenka, o kur šlaitai pliki – byra ir slenka.  

REKLAMA
REKLAMA

Visi Lietuvos gyventojai plaukdami greitaeigiu keltu iš Klaipėdos į Nidą gali pamatyti tikrą gamtos stebuklą: ten, kur Kuršių Nerijos kopos apaugę skurdžia žole arba kalnų pušelėmis – šlaitai laikosi, o kur augmenijos nėra – smėlis laisvai byra į marias ir niekas jo sulaikyti negali. Ir kažkodėl visoje Neringoje augmenija saugoma kaip akies vyzdys – pamėgink tik nueiti kur negalima, atlėks cerberis ir įprūdys tokią baudą, kad maža nepasirodys. Augmenija Neringoje yra šventa.  

REKLAMA

Kažkoks keistas dėsningumas, ar ne?  

Vilniečiai dar gali prisiminti linksmą istoriją, nutikusią su Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu. Kelininkai aplinkkelį nutiesė, labai didžiuodamiesi atidarė naudojimui, – viskas puiku. Netrukus nutiko smarki liūtis ir kažkurioje vietoje gabalas šlaito nuslinko. „Kaip čia taip?“ – sukliko žiniasklaida. „Žinote, – sako kelininkai, – mes ten tokius krūmelius pasodinome ir žolę pasėjome, bet jie dar įsiškanyti nespėjo. Va išmirkęs šlaitas ir nuslinko. Nieko, tuoj sutvarkysime“.  

REKLAMA
REKLAMA

Kaip tie kelininkai drįso?! Štai Gedimino kalno tvarkybos (apie šį žodį kiek vėliau) specialistai sako, kad kalno šlaitai turi būti depiliuoti, o kelininkai atsiprašinėja ir sako, kad tuoj šlaitus apželdins. Kodėl?  

Pasirodo, kelininkai – žmonės paprasti, pragmatiški, jiems reikia, kad greitkelio šlaitai laikytųsi savo vietoje ir nuolatinio remonto nereikalautų. Jie žino, kad augalų šaknys, ypač smulkiosios, dar kapiliarinėmis vadinamos, viršutinį dirvos sluoksnį surakina į vientisą velėną. Ją išplauti nėra lengva. Krūmų šaknys surakina dar gilesnį dirvos sluoksnį – jį išmirkyti ir išplauti dar sunkiau, o jeigu jau medžių yra – tai ir išvis beveik neįmanoma. Štai ir išaiškėjo paprasta tiesa – valdininkų kirvio nepaliesti Trijų Kryžių kalno šlaitai laikosi ir laikysis nes juos laiko šlaite esančių medžių kapiliarinė šaknų sistema, o Gedimino kalno – slinko, slenka ir slinks, nebent visą kalną kas nors užpils betonu (bet tada dar užvirtų ginčiai, kaip jį dažyti – žaliai ar vaivorykštės spalvomis, su Vyčiu ar su Gedimino stulpais).   

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir nepamirškime dar vieno dalyko: kuo didesnis augalas, kuo gilesnės jo šaknys, tuo daugiau drėgmės iš gilesnių dirvos sluoksnių jis savo vegetacijos metu ištraukia ir išgarina. Nes kiekvienas augalas – tai pompa, traukianti drėgmę iš žemės ir atiduodanti ją atmosferai. Būdas paprastas kaip 2X2, be to, kaip dabar madinga sakyti, yra „žalias“, tai yra tvarus, vadinasi ir naudotinas. Sakote, medžiai užaugs ir savo svoriu šlaitus tiesiog išvers (toks buvo argumentas juos kertant)? Ir kaip drėgmė bus šalinama žiemą? Gerai, sodinkime neaukštus visžalius spygliuočius ir juos rotuokime – kirskime senus medžius ir sodinkime į jų vietą naujus. Nors ir iškirstieji klevai su savo pareigomis susidorojo puikiai. Žodžiu, norint sprendimą rasti nebūtų sunku, o specialistai lengvai parinktų optimalų variantą.  

REKLAMA

Viskas būtų kaip ir aišku, bet yra viena baisi nelaimė – valdininkai. Jie turi vieną ypatingą savybę: kyla karjeros piramidės laipteliais tol, kol gali kažką spręsti savarankiškai. Kai nebegali – nebekyla. Dėl to valdininkų piramidė turi tendenciją užsipildyti asmenimis, kurie savarankiškai kažką nuspręsti gali labai retais atvejais. Sprendžiant iš to, kas jau įvyko ir sprendžiant iš to kas (ne)vyksta – dar nutiks, visa su Gedimino kalnu susijusi valdininkų piramidė ne tik nieko negirdėjo apie gamtos mokslus (kitaip tariant yra užpildyta nekompetetingais darbuotojais), bet ir yra tvirta, kaip ką tik pastatyta faraono Cheopso amžino poilsio vieta.  Maža to, ši piramidė užėmė aklos gynybos poziciją. Nes pripažinus, kad medžių kirtimas kalno šlaituose buvo klaida, tektų ieškoti kaltininko. O su tuo Valdininkų nekompetencijos piramidė sutikti negali niekaip. Tenka gintis ir ginti savus. Jau vien dėl šios priežasties kalnas grius toliau.  

Ir pabaigai – apie žodį „tvarkyba“. Užlipus iki Aukštutinės pilies galima rasti tvorą, o ant tvoros – lentelę, kurioje parašyta: „vyksta tvarkybos darbai“. Žinote, yra toks dalykas kaip karas – tai veiksmas, kai kariai kariauja. O kai karas baigiasi, kai kurie jų studijuoja karybą. Todėl galima pasakyti ir taip: kol vietoje Gedimino kalno tvarkymo vyks tvarkyba – jo šlaitai žemyn ir šliauš.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų