REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt

Dėl finansinių išteklių Lietuva negali sukurti panašaus kiekio populiariosios kultūros produkcijos kaip Rusija, tačiau mūsų šalis gali turėti savo stipriąją pusę, padedančią atremti Vladimiro Putino propagandą. Pasak politologo Nerijaus Maliukevičiaus ir naujienų portalo rudelfi.lt vyriausiojo redaktoriaus Olego Jerofejevo, laikas skirti daugiau dėmesio žiniasklaidai, kurioje netrūktų alternatyvių rusakalbių ekspertų nuomonių.

REKLAMA
REKLAMA

„Galime kalbėti apie energetinio saugumo analogiją. Kai visuomenė ar valstybė „pakabinama“ ant vieno energetinio dujų kranelio ir nėra alternatyvų, iš kur kitur gauti dujų ir naftos, mes kuriame savo terminalą. Dabar tai – tam tikras mūsų laisvės garantas. Lygiai taip pat yra ir su informacine erdve – kai didelė visuomenės dalis yra „pakabinta“ ant tam tikros Kremliaus informacinės monopolijos, reikia ieškoti rusakalbių alternatyvų ir bandyti pateikti kitokią nuomonę“, – LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Nerijus Maliukevičius.

REKLAMA

Anot politologo, Lietuva negali laimėti propagandinio popkultūros karo prieš Rusiją ir sukurti panašaus kiekio populiariosios produkcijos, pavyzdžiui, koncertų ar filmų, nes tai esą galima padaryti tik turint europinio ar vakarietiško masto ekonomiką. Tačiau, pasak N. Maliukevičiaus, mūsų stiprioji pusė galėtų būti žurnalistika. „Tikrosios, analitinės, žurnalistikos pas mus nėra per daug. Žvelgdami į rusakalbę erdvę matome, kaip kai kurie tikri žurnalistikos vilkai ar literatai nusprendžia trauktis iš V. Putino Rusijos. Klausimas, kur jie atras erdvę tai oponuojančiai nuomonei, rusakalbei žurnalistikai. Mes matome, kad Latvijoje jau kuriasi organizacijos, kritikas Artiomas Troickis rašo ir komentuoja Estijoje“, – sakė N. Maliukevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Jam pritaria ir rudelfi.lt vyr. redaktorius O. Jerofejevas, kurio teigimu, Lietuvoje išties būtina pateikti kuo daugiau gerų analitinių laidų ir žinių. „Iš tikrųjų svarbu apie tai kalbėti, nes tai yra savotiška alternatyva. Kaip rodo apklausos, Lietuvos žiūrovai gana kritiškai vertina kanalus ir žinias iš Rusijos. Reikia nuolat kurti tokį foną, apie tai kalbėti“, – neabejoja LRT radijo laidos „Aktualijų studija“ pašnekovas.

Lietuviška žiniasklaida yra skaitoma ir užsienyje. Rudelfi.lt vyr. redaktorius skaičiuoja, jog apie 40 proc. šio portalo skaitytojų yra iš užsienio – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Latvijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdama apie tai, kodėl rusiška televizijos produkcija yra gana populiari mūsų šalyje, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ pažymėjo, jog daug ką lemia pažįstami veidai.

„Daugelis žmonių (žiūrinčių rusiškus kanalus) tikrai nėra labai jauni. Tose laidose yra jiems labai daug atpažįstamų veidų; filmai, muzika jiems primena jaunystę, geras dienas. Tai viena iš labai vykusių Rusijos propagandos naudojamų priemonių“, – aiškino V. Žukienė.

REKLAMA

Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad tuo naudojasi ne tik televizijos, – naujienų portaluose esą taip pat neadekvačiai daug dėmesio skiriama Rusijos „žvaigždžių“ ligoms ar gyvenimui aprašyti. „Tai palaikoma visais būdais. Televizija yra tik kaip viena iš tų dalių. Gal ji svarbi, bet visa aplinka taip pat sukuria norą domėtis ir visą laiką būti toje terpėje“, – kalbėjo V. Žukienė.

Primename, kad vienas iš Seimo rudens sesijos prioritetų yra pataisos, nukreiptos prieš rusišką propagandą. Pataisose nurodoma, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų būtų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų Lietuvoje retransliuojamų programų sudaro rusiška produkcija.

„Mes esame tam pasiruošę. Tik norėtume, kad tas terminas nebūtų rytoj, o būtų, pavyzdžiui, nuo Naujųjų metų, nes vis tiek yra sutartys, turi būti ir pranešimai transliuotojams, kad nutraukiame tas sutartis ar perkeliame programas į kitus paketus. Mūsų (siūlomos pataisos) nenustebino, mes žinojome, kad kas nors bus daroma“, – komentavo V. Žukienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų