Šis reiškinys turi daugybę skirtingų pavadinimų – šalčio arba sniego ūsai, ledo vilno, šalčio barzda, ledo plaukais.
Užfiksavo įspūdingą reiškinį
Įspūdingais kadrais, sausio 1-ąją užfiksuotais Ukmergės rajone, Vepriuose, pasidalinęs Žydrūnas rašė:
„Šiandien ryte buvo idealios sąlygos vienam gražiausių reiškinių, kurį galima pamatyti miške besniegę žiemą – šalčio plaukams (arba ūsams) susidaryti. Tai yra – nėra vėjo, lengvas šaltukas (0–2°C), didelė oro drėgmė.
Ir tuomet grybas – sklaidžioji vaškaplutė (Exidiopsis effusa) „užsiaugina“ įdomiausių formų ir pavidalų plonyčių ledo siūlelių „ūsus“ ir „barzdas“.
Kaip grybas formuoja tokius ledo siūlus iki šiol neaišku. Taip pat įdomu, kad šie ledo kristalai išlieka nepakitę, t. y. nevyksta jų rekristalizacija ir tikėtina, kad taip yra dėl grybo išskiriamų rekristalizacijos inhibitorių.
Jei būsite miške, esant tokiam orui, pasidairykite ar nebaltuoja ledo garbanos ant negyvų medžių šakų, nuo kurių nukritusi žievė.“
Paaiškino, kas tai per reiškinys
Anksčiau apie šį reiškinį savo socialinių tinklų paskyroje plačiau papasakojo ir meteo.lt.
„Tai yra reiškinys, kuris daugiausiai fiksuojamas ties 45–55° šiaurės platumomis plačialapių arba mišriuose miškuose.
Ši įdomi ledo forma susiformuoja lauke orui esant šiek tiek žemiau nei 0 laipsnių ir tvyrant rūkui (arba didelei drėgmei). Tokie „ūsai“ būna garbanoti, banguoti bei yra labai trapūs – prisilietus dažniausiai lengvai subyra.
Esant palankioms atmosferos sąlygoms jie išlieka net iki keleto dienų, tačiau paprastai išsilaiko iki paros. Kiekvieno „ūso“ skersmuo siekia vos ~0,02 mm, o ilgis gali pasiekti net iki 20 cm“, – rašoma socialiniuose tinkluose.
Specialistai priduria, kad nors reiškinys dar 1918 m. buvo aprašytas vokiečių klimatologo–meteorologo Alfredo Wegener'io, tik 2015 metais Vokietijos ir Šveicarijos mokslininkai nustatė, kad būtent tam tikra grybelio rūšis, pavadinimu Exidiopsis effusa (Sklaidžioji vaškaplutė), suformuoja tokią įdomiai atrodančią ledo kristalų tekstūrą.
