J. Mačiukevičius gimė 1939 metais Ginaičiuose, Raseinių rajone, mokėsi Betygalos vidurinėje mokykloje, bet dėl ligos negalėjo jos lankyti, todėl lavinosi savarankiškai.
J. Mačiukevičius inicijavo Lietuvos invalidų draugijos įkūrimą, 1988–1991 metais buvo jos pirmininkas, 1992–1996 metais ėjo Lietuvos invalidų tarybos prie Vyriausybės pirmininko pareigas, 1990 metais kartu su Juozu Nekrošiumi ir Juozu Šapoka įsteigė Lietuvos neįgaliųjų draugiją „Bičiulystė“.
Rašytojas išleido aštuonias poezijos knygas, 14 apysakų knygų, šešias publicistikos knygas, parašė penkias knygas vaikams, kt.
J. Mačiukevičių ypač išgarsino jo apysaka „Laikrodžiai nesustoja“, išleisti keli jos tiražai, ji išversta į rusų, latvių, estų kalbas, Klaipėdos dramos teatras pagal ją pastatė televizijos spektaklį.
„Skaitytojai ją vertino kaip psichologinės pagalbos leidinį, kuris padėjo daugeliui likti gyviems, susilaikyti nuo savižudybės“, – rašoma Rašytojų sąjungos pranešime.
J. Mačiukevičiais kūryba premijomis įvertinta sovietmečiu, 1990 metais jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas, 2000 metais rašytojo knyga „Ančiukas Krypčiukas“ pripažinta reikšmingiausia metų knyga, 2008 metais už knygą „Legenda apie legendą“ jam skirta Vytauto Tamulaičio premija.
Rašytojas 2009 metais apdovanotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos „Gerumo žvaigžde“, 2014 metais jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2015 metais suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas.
Pats rašytojas dėl ligos negalėdamas bendrauti su kolegomis, viename straipsnyje yra rašęs: „Kartais viliuosi, kad vienas sugrįžimas yra įmanomas: gal kai numirsiu, būsiu užkastas rašytojų kalnelyje Antakalnio kapinėse. Ten vėl būsime kartu – su kuriais važiavau į Poezijos pavasarius, Prozos rudenis, su kuriais kvailiojome, bučiavomės... Tokia viltis man yra guodžianti“.
