• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lapkričio 28 d. mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Petrovas.  

REKLAMA

Eugenijus Petrovas gimė 1936 m. balandžio 26 d. Leningrade (dab. Peterburgas, Rusija) tarnautojų Petro Petrovo (g. 1907 m., žuvo Antrajame pasauliniame kare, tiksli data nežinoma) ir Katerinos Lupanovos-Petrovos (1909–1995) šeimoje. 1942 m. rudenį šeima vokiečių buvo evakuota į Lietuvą.

1955 m. Eugenijus baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą, 1960 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos fakultetą ir įgijo gamybos pagrindų mokytojo specialybę.

1960–1963 m. E. Petrovas dirbo Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje mokytoju, gamybinės dalies vedėju, 1963–1969 m. – Vilniaus lengvosios pramonės technikume dėstytoju, 1969–1973 m. Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute vyresniuoju inžinieriumi, 1973–1979 m. Vilniaus „Ventos“ gamybinio susivienijimo konstravimo biure vadovaujančiuoju inžinieriumi, 1979–1990 m. Lietuvos mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos instituto „Helikono“ bandomojoje gamykloje 1-os kategorijos inžinieriumi konstruktoriumi.

Prasidėjus Atgimimui E. Petrovas aktyviai įsijungė į jo veiklą – buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Puslaidininkių fizikos instituto iniciatyvinės grupės narys, Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto darbininkų ir tarnautojų draugijos „Labora“ tarybos pirmininko pavaduotojas, gilinosi į tautinių bendrijų ir tautinių mažumų problemas, ieškojo jų sprendimų. Be to, rūpinosi lietuvių kalbos išsaugojimu, jos likimu.

REKLAMA
REKLAMA

1990 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto Tauro rinkiminėje apygardoje Nr. 12 E. Petrovas buvo išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu.

REKLAMA

Rinkiminėje kovoje ėjęs su Sąjūdžio programa, įveikė promaskvietiškos LKP (TSKP) narį Viačeslavą Dobyčiną. 

1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą.  E. Petrovas, Atgimimo metais pradėjęs gilintis į tautinių bendrijų ir tautinių mažumų problemas, šią veiklą tęsė ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje dirbdamas nuolatinėse Piliečių teisių ir tautybių reikalų, Biudžeto komisijose bei Rytų Lietuvos problemų laikinojoje komisijoje.

REKLAMA
REKLAMA

E. Petrovas buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys, Komisijos Šalčininkų rajono, Ignalinos rajono Sniečkaus (dab. Visaginas) gyvenvietės savivaldybių tarybų, jų organizacijų ir pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti pirmininkas, Ignalinos atominės elektrinės perėmimo Lietuvos Respublikos jurisdikcijon darbo grupės narys, priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai.

Nuo 1991 m. gegužės 8 d. E. Petrovas priklausė Sąjūdžio centro frakcijai, buvo vienas iš Lietuvos centro judėjimo steigimo iniciatorių, Centro sąjungos narys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1993 m. dirbo Lietuvos Valstybinės regioninių problemų komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo patarėju, 1994–1997 m. – Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausiuoju specialistu, skyriaus vedėju.

1998 m. buvo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Rytų Lietuvos grupės vadovas.

E. Petrovas yra keleto išradimų autorius, paskelbęs mokslinių straipsnių kietojo kūno fizikos ir puslaidininkių prietaisų technologijos klausimais.

REKLAMA

E. Petrovui suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo garbės vardas. Su pirmąja žmona Nijole Petroviene užaugino dukras Ingą (1964–2015) ir Sigutę (g. 1969). Su antrąja žmona Nijole Podžiūnaite-Petroviene (g. 1945) užaugino sūnus Kostą (g. 1979) ir Andrių (g. 1979).

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga E. Petrovas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 

Atsisveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru, nepaprastai atsakingu, jautriu ir šiltu žmogumi, išlaikiusiu ištikimybę Sąjūdžio dvasiai ir visas jėgas atidavusiu Lietuvos valstybės kūrimui bei stiprinimui.

REKLAMA

* * *

Velionio šeima prašo nenešti gėlių ir vietoje jų paaukoti Ukrainos gynėjams kovoje už Laisvę.

Urna su palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, Vilnius), 6 salėje.

Atsisveikinimas su Velioniu – lapkričio 30 d. nuo 12.00 val. iki 20.00 val., gruodžio 1 d. – nuo 10.00 val.

Urna išnešama gruodžio 1 d. 11.00 val. Šv. Mišios bus aukojamos gruodžio 1 d. 12.00 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Eugenijus Petrovas bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Zmogus ejes su laikmeciu. Nusipelne Lietuvai. Geras pavyzdys kaip reikia gyventi okupuotoje salyje. Ilsekis ramybeje , nepriklausomybes akto signatare.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų