Viena didžiausių mokesčių mokėtojų pinigų švaistūnių Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir toliau išlaidauja biurokratų atlyginimams, o Lietuvos karių algos nė iš tolo neprilygsta klerkų darbo užmokesčiui.
Gauna didžiausius atlyginimus
Dar rugsėjo viduryje Vyriausybės strateginio koordinavimo departamentas pranešė, kad, palyginti su kitomis ministerijomis, KAM valdininkai gauna didžiausius atlyginimus. Jie pranoksta net Finansų ar Užsienio reikalų ministerijos biurokratų darbo užmokestį. KAM struktūroje vidutinis darbo užmokestis siekia 4 tūkst. litų. Tąsyk krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dievagojosi, esą jos vadovaujama ministerija yra nedidelė, o žmonėms svarbus karjeros klausimas. „Dėl atlyginimų, nežinau, ar čia turima galvoje ministerija, ar visa krašto apsauga“, – kalbėjo R.Juknevičienė. Ji tikino, jog, matyt, buvusi vadovybė stengėsi prikurti tam tikrų pareigybių, kad į sistemą atėję jauni žmonės turėtų galimybę kilti karjeros laiptais. Panašus darbo užmokesčio vidurkis yra Finansų, Teisingumo ir Ūkio ministerijose.
Pinigų nešykštima komandiruotėms
Didžiausias darbo užmokestis tarp ministerijų yra tik maža dalelė KAM išlaidavimų, kuriuos atskleidžia ir kiti duomenys. R.Juknevičienė neretai tikina visuomenę, esą krašto apsaugai nepakanka pinigų, tačiau jos vadovaujami biurokratai per dešimt šių metų mėnesių komandiruotėms jau ištaškė tiek pinigų, kiek per visus 2009 m. Su gynybos politikos planavimu ir koordinavimu susijusioms komandiruotėms KAM biurokratai šiemet išleido 609,8 tūkst. Lt. Tai 30 tūkst. Lt daugiau nei per visus praėjusius metus. Tada šioms komandiruotėms buvo išleista 579 tūkst. Lt. Verta paminėti, kad per patį sunkmetį – 2008 m. – KAM komandiruotėms panaudojo per 2,1 mln. Lt. Valstybės kontrolė šių metų gegužės 28 d. paskelbė valstybinio audito Krašto apsaugos ministerijoje išvadas, kuriose pabrėžė, kad KAM vien 2009 m. už 288,9 tūkst. Lt įsigydama kelionių lėktuvais bilietus netaikė Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų viešųjų pirkimų procedūrų.
Laimi dažniausiai vis ta pati agentūra
Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nustato galimybę mažos vertės pirkimą vykdyti apklausos būdu – tai yra viešųjų pirkimų būdas. „Kodėl šiuo būdu organizuojamus pirkimus dažniausiai laimi ta pati paslaugų teikėja, reikėtų klausti pačios ministerijos“, – siūlo L.Graužinienė. ,,Krašto apsaugos ministerija nėra sudariusi sutarties su kelionių agentūra dėl lėktuvo bilietų įsigijimo“, – teigė KAM Viešųjų ryšių departamento atstovas Laimonas Brazaitis. Į komandiruotę siunčiamam asmeniui įsigyti kelionės lėktuvu bilietus padeda KAM paskirtas asmuo, kuris įpareigotas apklausti kelias kelionių agentūras. Minėtos apklausos kažkodėl nuolat itin palankios UAB „Baltijos kelionių agentūra“. Šiais metais KAM lėktuvų bilietus pirko iš viso iš šešių bendrovių už 254,7 tūkst. Lt, tačiau liūto dalis (daugiau kaip 75 proc.) nubyrėjo „Baltijos kelionių agentūrai“. Kitos įmonės tenkinosi pyrago trupiniais, nors akivaizdu, kad perkant viešojo konkurso būdu paprastai pasiekiamos mažiausios kainos. Be to, neaišku, kodėl KAM bilietus pirko ne tiesiogiai per skrydžių organizatorius, o per agentūras. KAM atstovė Jovita Bazevičiūtė patikino, kad artimiausiu metu lėktuvų bilietų įsigijimo tvarkos „rengiamasi atsisakyti“ ir KAM bilietus pirks viešojo konkurso keliu. Jau kitą dieną po šio pareiškimo L.Brazaitis teigė, esą „negalima teigti, kad perkant kelionių bilietus pagal viešojo pirkimo sutartį lėšos naudojamos racionaliau, o KAM patirtis rodo priešingai“.
Šimtai tūkstančių reprezentacijai
Per devynis 2010 m. mėnesius reprezentacijai (įskaitant pavaldžias įstaigas) daugiausia biudžeto pinigų išleido Užsienio reikalų ministerija. Tai tarsi būtų logiška, bet kaip suprasti, kad KAM šiuo atveju užima „garbingą“ antrą vietą. Ji reprezentacijai panaudojo 772,9 tūkst. Lt. Tai beveik tiek pat, kiek per minėtą laikotarpį reprezentacijai išleido Seimas ir Prezidentūra kartu paėmus. Net Ūkio ministerija, kuri tarsi rūpinasi investicijų į Lietuvą pritraukimu, reprezentacijai išleido tik l80,4 tūkst. Lt. Kaip reaguoti visuomenei į tokį KAM išlaidavimą, kai pati ministerija dar šių metų rugsėjį mušėsi į krūtinę ir savo pranešime spaudai aiškino, esą „šiemet reprezentacijai planuojama išleisti 80 tūkst. Lt“?
Kiek gauna eilinis karys
Į reprezentacines išlaidas įtraukiamos ne tik įvairios dovanėlės svečiams, bet ir pietūs restoranuose ir priėmimuose. Šių metų rugsėjį krašto apsaugos ministrė darbiniams pietums ir vakarienei panaudojo 1 467 Lt. Ponia ministrė per tokius pietus ar vakarienę pravalgo daugiau nei per mėnesį uždirba eilinis karys grandinis. KAM duomenys rodo, kad eilinių karių atlyginimo vidurkis per mėnesį yra apie 1 300 Lt atskaičius mokesčius. Grandiniai gauna apie 1 500 Lt. Seržantų ir viršilų atlyginimai irgi nė iš tolo neprilygsta ministerijos valdininkų gaunamam 4 tūkst. litų vidurkiui, nes šios grandies kariai iki mokesčių uždirba apie 2 400 Lt. Net jaunesniųjų karininkų (nuo leitenanto iki kapitono) alga prieš mokesčius siekia apie 3 300 Lt. Už biurokratus daugiau uždirba tik vyresnieji karininkai ir generolai, pradedant nuo majoro. Verta atkreipti dėmesį, kad iki 2009 m. KAM išlaidos įvairioms reikmėms būdavo dar didesnės, o 2008 m. perkopė 1,2 mlrd. Lt.
Mėginama atsukti politikos ratą atgal
Juozas Olekas, buvęs krašto apsaugos ministras
Panagrinėjus įvairių kontroliuojančių institucijų išvadas matyti, kad dabartinė KAM vadovybė sudėliojusi prioritetus ne ten, kur reikėtų. Užuot rūpinusis eilinių karių tarnybos sąlygų gerinimu, jų siuntimu į mokymus, kvalifi kacijos kėlimu, apsiribojama neaiškiomis komandiruotėmis, kurių tikslingumas abejotinas. Karių mokymas ir tarnavimas šaliai yra esminiai dalykai. Atrodytų, ministrė kalba apie tai, kad stengiamasi didinti karių motyvaciją jiems keliant atlyginimus, bet matome kitokias tendencijas, kai kalbos labai skiriasi nuo darbų. Didžiausius atlyginimus gauna ministerijos biurokratai. O juk tą patį pabrėžė ir ministrė, kai dar buvo opozicijoje. Be to, keista, kad ministrė vis mėgina atsukti krašto apsaugos politikos ratą atgal ir grįžti prie šauktinių kariuomenės.
„Ar tai gera, ar bloga praktika, negaliu vertinti“
Vaidotas Jakštas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas
Vienos ministerijos pačios perka kelionių agentūrų paslaugas, o kitos jų neperka, tačiau kompensuoja jų darbuotojų patirtas kelionių išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato tvarką, kaip perkančioji organizacija, pavyzdžiui, ministerija, turi sudaryti sutartį. Jeigu sutarties nėra, tai nėra ir viešojo pirkimo. Šiuo atveju sutartį sudaro darbuotojas, kaip fi zinis asmuo, kuris negali būti perkančiąja organizacija, o jam išlaidos kompensuojamos nustatytais tarifais. Ar tai gera, ar bloga praktika, negaliu vertinti. Viešųjų pirkimų tarnyba stengiasi kaip įmanydama padėti perkančiosioms organizacijoms pirkti kelionių agentūrų paslaugas. Esame parengę ir patvirtinę netgi pavyzdines konkurso sąlygas. Tačiau taip pat pastebime, kad perkant šias paslaugas organizacijos susiduria su nemažomis problemomis. Dėl aštrios konkurencijos rinkoje konkursų dalyviai nevengia skųsti rezultatus. Matyt, tai irgi viena iš paskatų kai kurioms organizacijoms nuspręsti geriau jau kompensuoti savo darbuotojų kelionių išlaidas.
Gediminas Stanišauskas
