Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Klinikinės farmakologijos skyriaus vedėja dr. Ingrida Lisauskienė pasakojo, kad esant bakterijų sukeltai infekcijai antibiotikai yra pagrindinis gydymo būdas.
„Reikia žinoti, kas yra tas antibiotikas. Šis žodis kilęs iš graikų kalbos ir tai reiškia kovą prieš gyvybę. Antibiotikas yra medžiaga, kurią mes paėmėme iš kitų mikroorganizmų kovoti su jų kaimynais, priešais. Šiandien jų turime nemažą arsenalą.
Žinoma, bakterinės infekcijos gydymas susideda iš keletos dalykų – chirurgijos, tinkamos infekcijos židinio kontrolės, pačios paciento imuninės sistemos ir antibiotiko, kuris yra svarbus šitos kovos dalyvis“, – nuotolinės konferencijos metu pabrėžė gydytoja.
Ji pasakojo, kad už trejų metų kaip tik bus minimas šimtmetis, kai buvo sukurtas pirmas antibiotikas penicilinas, kurį turbūt žino kiekvienas žmogus, tačiau didelė bėda, kad naujų vaistų kol kas vargiai sukuriama.
„Šiuo metu turime apie 25 grupes įvairių antibiotikų ir tikrai atsiranda vis naujų naudojamos antibiotikų kombinacijos. Tačiau tas arsenalas nėra pilnas. Vienas didžiausių problemų, kad turime be galo mažai naujų antibiotikų. (...) Deja, antibiotikų kūrimas nespėja vytis bakterijų mutacijų. Nuo 2005 metų medikai pasaulyje kalba apie antibiotikų vakuumą, nes nuo 2005 iki 2020 m. mūsų arsenale atsirado tiktai vienas naujas antibiotikas“, – pastebėjo gydytoja.
Virusų antibiotikai neveikia!
Pasak jos, viena iš didžiausių šiandien nerimą keliančių problemų – augantis bakterijų atsparumas antibiotikams. Priežasčių tam yra ne viena.
Nors informacijos yra pakankamai, nemaža dalis žmonių susirgę eiliniu peršalimu ar gripu vis dar galvoja, kad jiems padės antibiotikai, kurių neretai turi užsilikusių namie po paskutinio vartojimo.
„Virusų antibiotikai neveikia. Bet yra žmonių baimė – virusinės infekcijos tikrai gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis ir žmonės nenori sirgti, tai normalu. Atsiradus baimei jie pradeda galvoti, kad jeigu gers antibiotikus iš anksto, vadinasi, nesivystys jokios komplikacijos. Iš tikrųjų tai yra visiškai netiesa“, – pabrėžė I. Lisauskienė.
Pasak jos, tai ypač akivaizdžiai pamatyta dar COVID-19 pandemijos metu. Nors nežinomybė jai prasidėjus lydėjo tiek medikus, tiek gyventojus, gydytoja įvardijo tam tikrą dėsningumą, kuris galėjęs net prisidėti prie didesnio mirtingumo.
„Visi ligoniai, kurie atvažiuodavo pablogėjus COVID-19 eigai šimtu procentų jau buvo vartoję antibiotikus. Mes reanimacijoje ligonius jungdavome prie kvėpavimo aparato ir nutraukdavome visus antibiotikus.
Ir dabar yra diskutuojama, ar toks didelis mirštamumas nebuvo dėl to, kad buvo per anksti pradėti vartoti antibiotikai, nes atsiradus komplikacijai mūsų antibiotikų arsenalas jau buvo susiaurėjęs. Tą patį parodė ir pasaulinė statistika – 86 proc. COVID-19 sergančių pacientų gaudavo antibiotikus, kai jų reikėjo 13 proc.“, – pasakojo gydytoja.
Grėsmė, kad nebus kuo gydyti pacientų
Ji atkreipė dėmesį, kad reikėtų kalbėti ne tik apie pacientų, bet ir, deja, pačių medikų daromas klaidas.
„Ypač ambulatorinėje grandyje gal yra sunkiau sekti pacientą nei jam esant ligoninėje, gal tikrai yra ligonis, turintis daug ligų ir yra baimė, kad jo būklė pablogės. Ir tada padaroma tokia meškos paslauga – „paskirsiu, o gal viskas bus gerai“.
„Virusų antibiotikai neveikia. Bet yra žmonių baimė – virusinės infekcijos tikrai gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis ir žmonės nenori sirgti, tai normalu.“
Bet yra geras ekologijos dėsnis – niekas niekur nedingsta, viskas lieka ir už viską reikia „susimokėti“. Vieną, antrą kartą išsprendėme problemą, bet kai ištiks didelė bėda, tiesiog būsime iš mūsų arsenalo išjungę vadinamus įprastinius antibiotikus ir turėsime naudoti rezervinius, kurie yra skirti rezistentiškų bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti“, – perspėjo I. Lisauskienė.
Pasak jos, prieš kokį dešimtmetį buvo galima kalbėti, kad tokios situacijos vyksta kažkur kitur, tačiau dabar tai yra medikų kasdienybė: „Nemažai daliai pacientų infekcijos yra sukeltos įprastiems antibiotikams jau atsparių štamų. Ir gydant tokius pacientus reikia labai daug žinių, kurias reikia nuolat atnaujinti.“
Gydytoja pasakojo, kad pagal atsparumą bakterijoms antibiotikai skirstomi į tris grupes. Vienos bakterijos būna atsparios daugeliui antibiotikų, kitaip sakant – 2–3 įprastiniams antibiotikams, kuriais būtų gydoma infekcija. Sudėtingesnė situacija, kai gydytojai arsenale turi tik 1–2 antibiotikus, galinčius veikti tą bakteriją.
Blogiausias scenarijus yra, kai bakterija yra atspari visiems žinomiems antibiotikams. „Ir tai tikrai nėra kažkokia egzotika, tokių pacientų yra. Tokioje situacijoje stengiamės naudoti antibiotikų kombinacijas. Bet, žinoma, tokių ligonių prognozė ir galėjimas juos išgydyti tampa labai dideliu iššūkiu“, – konstatavo gydytoja.
Ligoninėse apstu tokių bakterijų
Kalbėdama apie tai, kokias ligas paprastai sukelia tokios bakterijos, ji pasakojo, kad dažniausiai tai yra sunkios, su ligonine susijusios infekcijos. „Jeigu atlikta operacija, įvyko kažkokia infekcinė komplikacija, deja, kiekvienoje ligoninėje tai bus bakterijos, kurios yra atsparios antibiotikams“, – konstatavo gydytoja.
Todėl ne veltui gydymo įstaigose laikomasi labai griežtų higienos taisyklių – ne tik būtina rankų higiena, darbuotojams negalima dėvėti žiedų, kitų papuošalų, laikrodžių, lakuoti nagus, bet ir kasdien reikia keisti darbo aprangą, kruopščiai dezinfekuoti patalpas.
Tiesa, ji pridūrė, kad ir visuomenėje jau pasitaiko, kai pneumokokai jau yra atsparūs penicilinui. „Nors tai dar nėra labai didelė problema, tokių pacientų pasitaiko“, – pridūrė ji.
Miršta milijonai žmonių
I. Lisauskienės pastebėjimu, bakterijų atsparumas antibiotikams yra pasaulinė problema.
„Yra paskaičiuota, kad per metus 1,27 milijono žmonių miršta dėl to, kad jie serga liga, sukelta atsparia bakterija. 5 milijonai mirčių yra taip pat siejama su kažkokiu rezistentiškumu antibiotikams. Tai yra pasaulinė statistika. Skaičiuojama, kad per ateinančius 25 metus dėl šios problemos žus 39 milijonai žmonių. Vadinasi, problema yra tikrai globali ir jos sprendimui yra dedama vis daugiau pastangų“, – pabrėžė gydytoja.
Tai apima ne tik naujų antibiotikų kūrimą, visuomenės ir medikų švietimą: „Dėmesys numeris vienas yra kuo mažesnis bereikalingas antibiotikų vartojimas. Labai dažnai tenka kalbėti ir gydytojams apie tai, kad judame į personalizuotą mediciną, kai ir antibiotikų kursai pritaikomi pacientui – jei juos anksčiau reikėdavo vartoti 10–14 dienų, kursas drastiškai trumpėja iki 5–7 dienų.“
Bet kuriuo atveju labai svarbu, kad žmogus išgertų pilną paskirtų antibiotikų kursą, priešingu atveju taip vėlgi didinamas bakterijų atsparumas.
Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į kitą svarbią aptariamą problemą – antibiotikų ne medicinoje naudojimą. „Europos Sąjunga kiekvienais metais skaičiuoja, kiek antibiotikų yra suvartojama mėsos gamyboje, daržovių auginimui ir taip pat buities higienoje“, – sakė I. Lisauskienė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
