Lietuvoje yra profesijų, kurių atstovai skursta kur kas labiau nei pedagogai. Šiandien dar yra darbuotojų, į rankas per mėnesį gaunančių šiek tiek daugiau nei 600 Lt atlyginimą.
„Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, kiek per mėnesį uždirba aktoriai, darželių auklėtojai, jų padėjėjai ir virėjai, bibliotekininkai, muziejininkai bei socialiniai darbuotojai. Šių išvardintų sričių atstovai dienraščiui prisipažino, jog be antrų darbų jie būtų pasmerkti visiškam skurdui.
Nepaisant žeminančių algų, kartu su mokytojais į gatves kai kurie išeiti gali tik mintimis, nes suvienyti kolegas ir įkurti savo darbovietėse profesines sąjungas ryžtasi drąsiausieji. Tačiau ir jas įkūrus, pastangos išsireikalauti didesnio darbo užmokesčio dažnai baigiasi nevaisingai. Užuot suvieniję jėgas, skurstantieji jas eikvoja sotesnio duonos kąsnio paieškoms.
Gelbėja monospektaklis
Kaip rašo „Vakarų ekspresas“, vidutinė Klaipėdos dramos teatro aktoriaus alga į rankas - 989 Lt. Pradedantieji uždirba apie 600 Lt. Nuo scenos nulipę aktoriai platina kosmetiką, dėsto scenos kalbą, piešia, rašo į leidinius.
Klaipėdos dramos teatro aktorė Jolanta Puodėnaitė neįsivaizduoja, kaip pragyventų iš savo algos, jeigu ne monospektaklis „Aš laukiu tavęs, mielasis“, pastatytas Pilies teatre. Su juo aktorė keliauja po miestus ir įvairias įstaigas bei taip prisiduria pragyvenimui.
Be bazinių algų, aktoriai gauna priedus, kurių dydis priklauso nuo užimtumo spektakliuose. Jie menkai paguodžia. Pavyzdžiui, J. Puodėnaitė, vaidinanti 5 spektakliuose, gauna 100 Lt priedą.
„Darbo užmokesčio koeficientus apskaičiuoja teatro vadovai. Vyresni, garsūs visoje Lietuvoje mano kolegos uždirba daugiau, tačiau tokių - vienetai. Mes neturime jokių profsąjungų. Prieš kurį laiką pasirašėme po raštu, kuriame visi šalies aktoriai prašė kultūros ministro padidinti algas. Kiek atsimenu, jos padidėjo 20 Lt“, - pasakojo aktorė.
Beveik visi Jolantos bendradarbiai po spektaklių arba repeticijų skuba į antruosius darbus. Vieni garsina kino filmus, radijo reklamas, veda televizijos laidas. Kiti dirba kosmetikos pardavėjais arba platintojais, universitete dėsto meno disciplinas - scenos kalbą, aktorinį meistriškumą. Yra dirbančių vaikų darželiuose.
Streikams trūksta vienybės
Anot „Vakarų ekspreso“, vidutinė bibliotekininko alga - apie 800 Lt į rankas. Sudėlioję knygas į lentynas, šios profesijos atstovai griebia šluotas - antraeilėse pareigose dirba bibliotekų valytojais. Dar rašo kursinius arba diplominius darbus studentams.
Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka yra vienintelė uostamiestyje tokio pobūdžio įstaiga, įkūrusi darbuotojų profesinę sąjungą.
Jos pirmininkė Irma Aciuvienė dienraščiui vardijo darbus, kurių ėmėsi profsąjunga dėl šviesesnės bibliotekininkų ateities.
„Nuo spalio, kada įsikūrėme, kreipėmės į Vyriausybę, buvome susitikę su mūsų steigėjais - Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pasijutome siuntinėjami ir pažadų prisiklausėme. Streikui esame per maži, Lietuvoje tik 41 biblioteka turi savo darbuotojų sąjungas. Nelieka nieko kito, kaip laukti valdžios sudarytos darbo grupės išvadų. Yra rengiamas perspektyvinis atlyginimų didinimo projektas kultūros darbuotojams“, - kalbėjo I. Aciuvienė.
Paskutinį kartą bibliotekininkams 100 Lt algos padidintos buvo 2006 metais.
Šiemet I. Aciuvienė į rankas kas mėnesį gauna 1001 Lt. Anot moters, kolegės po darbo dienos arba laisvadieniais dirba valytojomis. Jaunos merginos - pardavėjomis, vyresnėms užtenka algų ir pensijų. Ypač populiaru prisidurti prie algų rašant kursinius darbus studentams.
Juodi drabužiai - dar ne viskas
Socialinių darbuotojų atlyginimas - 800-900 Lt. Jų padėjėjai į rankas kas mėnesį gauna 730 Lt. Papildomi darbai - nebent su projektais toje pačioje darbovietėje, kitiems laiko nelieka. Šioje srityje yra bene didžiausia darbuotojų kaita visoje Lietuvoje.
Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė iki šiol su kolegėmis į darbą eina apsirengusios juodais drabužiais - tęsia sausį pradėtą akciją, kurios tikslas - atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į varganus atlyginimus ir per sunkias darbo sąlygas.
Socialiniai darbuotojai uostamiestyje profesinės sąjungos neturi, juos vienija asociacija. Kaip ir bibliotekininkai, jie laukia darbo grupės išvadų.
„Girdėjau, kad atlyginimus ketinama didinti tik 10 proc, o tai reiškia - beveik nieko nepajusime. Žiūrėsime, ar padidins atostogų dienų skaičių nuo 28 iki 42, kaip mes ir prašėme. Jeigu derybų rezultatai bus nežymūs, neketiname tuo pasitenkinti. Drastiškų veiksmų nesiimsime, yra kitokių poveikio priemonių“, - tikino D. Stankaitienė.
Anot jos, socialinio darbo specifika yra tokia, kad susirasti papildomų pajamų šaltinių nėra laiko ir jėgų. Soc. darbuotojai dirba su apleistais pensininkais, asocialiomis šeimomis.
„Dauguma iš mūsų turi mažus vaikus. Žmonės išeina iš darbo. Jeigu situacija negerės, tiesiog neliks kam dirbti“, - apie socialinės sistemos perspektyvas kalbėjo D. Stankaitienė.
Pasiaukojėliai
„Vakarų ekspreso“ teigimu, vidutinė muziejininko alga - apie 900 Lt į rankas. Papildomai dirba valytojais, budėtojais. Dauguma šios profesijos atstovų - pagyvenę žmonės, tad mėnesio pajamos - alga ir pensija.
Pasak Laikrodžių muziejaus budėtojos Danguolės Mockuvienės, salių prižiūrėtojai per mėnesį gauna minimalų atlyginimą, budėtojų alga priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Papildomai užsidirba įvairiose firmose budėdami prie stebėjimo kamerų, dirba ir valytojais.
Muziejai nebesulaukia jaunimo, vidutinis darbuotojų amžius - apie 50 metų. Todėl susirasti antrus darbus ryžtasi vos vienas kitas.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus buhalterė Elvyra Veniukevičienė neslėpė, jog kai kurias jos koleges išlaiko vaikai.
Moteris pasakojo, jog net muziejaus direktorius per vieną susirinkimą ragino darbuotojus kurti profesinę sąjungą, tačiau muziejininkų toks raginimas „neuždegė“.
Šios profesijos atstovai save vadina pasiaukojėliais, dirbančiais iš idėjos.
„Ne tik savo tiesioginį darbą atliekame, pasiremontuojame, pasivalome pačios, o su mokytojais streikuojame mintyse“, - atviravo E. Veniukevičienė.
Skaičiuoja kiekvieną centą
Darželių pagalbinio personalo: auklėtojų padėjėjų, virėjų, valytojų - atlyginimai siekia 600-730 Lt. Šių profesijų moterims išgyventi padeda jų sutuoktiniai. Dar - įprasta skolintis iš kolegų.
Ikimokyklinių įstaigų darbuotojos, į rankas gaunančios kiek daugiau nei 600 Lt, išmoko gyventi taupiai. Pasak darželio „Šaltinėlis“ vadovės Margaritos Gaučienės, jos darbuotojos prisipažįsta, jog dažnai parduotuvėse tenka gerai pasukti galvą - pirkti vieną dešrelę ar dvi.
Vadinamųjų auklyčių - auklėtojų padėjėjų, kaip ir darželių virėjų, darbo valandos yra ilgos - nuo 8 iki 17.30 val., todėl nebelieka laiko papildomam darbui. M Gaučienė pasakoja, kad mėnesio pabaigoje darbuotojos pinigų skolinasi vienos iš kitų. Tai jau tapo tradicija.
Darželių darbuotojai privalo susimokėti už pietus, jeigu pietaujama darbovietėje. Per mėnesį tenka sumokėti apie 75 Lt. Dėl to dauguma moterų į darbą nešasi savo maistą.
„Nedrįstu reikalauti dirbti geriau, džiaugiuosi, kad iš viso dirba“, - kalbėjo darželio „Atžalynas“ vadovė Vanda Armonavičienė.
Nors darželis turi profsąjungą, apie streiko galimybę darbuotojai nekalba. „Gaila mažiukų“, - paaiškino ji.
Vargani pinigai
Praėjusių metų antrąjį ketvirtį visuomeninio sektoriaus darbuotojų atlyginimai Lietuvoje buvo mažiausi Baltijos šalyse.
Didžiausi atlyginimai šiems darbuotojams mokami Estijoje: čia biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimai 14 proc. didesni nei Latvijoje, ir 26 proc. - nei Lietuvoje.
Latvijos centrinės statistikos valdybos duomenimis, vidutinis valstybės valdymo ir gynybos sistemos darbuotojų atlyginimas Lietuvoje buvo 709, Latvijoje - 822, o Estijoje - 959 eurai.
Tačiau sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos ir švietimo darbuotojų atlyginimai dar menkesni. Vidutinis švietimo darbuotojų atlyginimas Lietuvoje buvo 438, Latvijoje - 514, o Estijoje - 732 eurai.
Pernai mažiausias algas gavo ne tik kultūros ir švietimo darbuotojai, bet ir dirbantieji viešbučiuose, restoranuose, žemės ūkyje, žuvininkystėje.
Vaida Jutkonė
