vaida jutkonė

Kalbos, jog visuomenės pasitikėjimą Temidės tarnais galėtų atstatyti prisiekusiųjų teismas ar tarėjų institutas, greičiausiai ir liks tik kalbomis. Bandymas reformuoti suplėkusią lietuviškos teisėtvarkos sistemą įtraukiant visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą, šiandien mūsų valstybei būtų tiesiog nepakeliama našta. Taip dienraščiui teigė ir šios idėjos šalininkai, ir priešininkai.

  Ne tik laikmetis ir pinigų trūkumas keičia lietuvių laidojimo tradicijas. Vis dažniau žmonės patys dar būdami gyvi „susiorganizuoja“ savo paskutinę kelionę, naujus papročius gimdo ir artimųjų noras originaliai įprasminti mirusiojo atminimą. Konservatyvūs lietuvių laidojimo papročiai tokie atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Per pastaruosius 10 ar 20 metų kai kurios atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijos beveik nunyko arba buvo pakeistos naujomis.

Jei prostitucija - profesija, kur jos moko? Šį klausimą pokalbininkams, tvirtinantiems, kad seksas už pinigus yra neblogai apmokamas darbas, užduoda klaipėdietė Renata Karaliūnaitė, dirbanti Lietuvos „Carito“ projekte, kurio tikslas - padėti prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms. „Tai ne profesija, o žiaurus moterų žalojimas, išnaudojimas ir asmenybės sutrypimas.

Į Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių bent jau iki šiol kreipėsi vos keli asmenys, ketinę atsisakyti slaviškų pavardžių priesagų. Tad net įsigaliojus naujajai tvarkai interesantų antplūdžio nesitikima. Anot Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Gražinos Misevičienės, ji pamenanti tik vieną atvejį, kai vyriškis nutarė susitrumpinti pavardę.

Drąsius Kedys, įtariamas nužudęs Kauno teisėją ir buvusios sugyventinės seserį, tarsi padalijo tautą į dvi puses. Viena pusė už šį vyrą stoja mūru ir dėkoja jam už įvykdytą "teismą" tariamiems pedofilams, kita - abejoja penkiametės mergaitės tėvo psichika bei mano, kad galvą kauniečiui susuko begalinis noras prisiteisti vaiko globą ir jis savo dukrai įteigė tai, ką pats norėjo išgirsti.

Faktas, jog prie šalies valdžios vairo sėdo moterys, Lietuvoje vertinamas prieštaringai: vadinamoji silpnoji lytis džiūgauja, o vyrai oriai tyli arba replikuoja, kad valstybę valdo „sijonai“. Tačiau yra ir šios lyties atstovų, kurie neslepia ilgai laukę moterų valdžios. Skeptikams teks susitaikyti su tuo, jog stereotipas „moters vieta prie puodų“ tampa atgyvena.

Metų pradžioje rašėme apie tai, kad sunkmetis gali priversti lietuvius atsakymų į egzistencinius klausimus ieškoti neįprastose vietose - pas būrėjus, astrologus ar bioenergetikus. Prognozės pasitvirtino nepraėjus nė metams. Apie padidėjusį dėmesį ir gausesnį klientų ratą kalba ne tik patys būrėjai ar astrologai.

Šeštadienį uostamiesčio senjorai parodė, kad ir sunkmečiu galima gyventi linksmai. Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacija surengė šventę, skirtą močiutėms ir seneliams. „Lietuviai neturi oficialios pagyvenusių žmonių dienos, o štai estai senelių ir močiučių dieną švenčia jau 14 metų. Kilo mintis kaimynų pavyzdį įgyvendinti ir pas mus. Šventė pavyko – atpylėm kelių folkloro ansamblių pasirodymus, susirinko gausybė žiūrovų. Šis mūsų pabandymas – pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje.

„Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“, - daugybę metų šie žodžiai aiškiai bylojo apie tai, jog prie altoriaus einama tik kartą per visą gyvenimą. Tačiau Bažnyčios kanonai santuokos priesaikos žodžius leidžia tarti ir antrąjį kartą. Tiesa, tik tuomet, jei bažnytinis tribunolas, atlikęs tyrimą, pripažįsta, kad pirmoji santuoka negaliojo nuo pat santuokos sakramento priėmimo pradžios.