Jau daugiau kaip pusmetį nesustojanti maisto kainų pasiutpolkė negailestingai speičia žmones į kampą. Labdaringos organizacijos nespėja pamaitinti alkstančiųjų.
„Pasaulinės tendencijos, brangstanti žaliava ir gamyba“, – dėl įvardijamų pagrindinių maisto prekių brangimo priežasčių rankomis skėsčioja prekybininkai ir gamybininkai.
Rankas aukštyn kelia ir Vyriausybė, nerasdama priemonių kainoms tramdyti. Ekspertai sako, kad šios priežastys tarsi skydas, kuriuo lengviausia prisidengti ir beatodairiškai siekti pelno.
Alkstančiųjų vis daugėja
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulinis maisto kainų indeksas po ilgalaikio rekordinio augimo kovą sumažėjo 2,9 proc. Tačiau Lietuvoje maisto kainos toliau kopia aukštyn.
Labdaringos organizacijos pastebi, kad šalyje vis daugėja prašančiųjų nemokamo maisto ir paramos. Jų amžius jaunėja. Pensininkų atstovai sunerimę, kad mūsų skurstančioje šalyje greitai galime išgirsti apie mirštančiuosius iš bado.
„Didžiuliai mokesčiai, augančios maisto kainos pensininkus verčia gyventi pusbadžiu. O politikai dar sumažino pensijas. Tai rodo žemą mūsų valstybės kultūros lygį. Kaip toliau gyvens žmonės, baisu net pagalvoti“, – nusivylęs bendrijos „Panevėžio bočiai“ pirmininko pavaduotojas Bonifacas Sutulas.
Vyriausybė taip pat tik apgailestauja dėl kylančių kainų ir kol kas neketina imtis kokių nors priemonių joms reguliuoti.
Prekybos centrų atstovai skelbia, kad kainas didina tiekėjai. Pasak IKI Marketingo ir komunikacijos departamento atstovės Jurgitos Čerškutės, pastarąjį mėnesį tiekėjai 2–5 proc. padidino kai kurių pieno produktų kainas, 2 proc. pabrangino miltus, vienas perdirbėjas dėl padidėjusių gamybos sąnaudų padidino mėsos kainą. Tiekėjai 16 proc. padidino cukraus kainą, tačiau, anot IKI atstovės, prekybos tinkluose kaina vartotojui pakilo tik 6 proc.
Prekybos tinklo „Maxima“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigė, kad kovą 5 proc. pabrango dalis pieno produktų, 10 proc. – šviežia mėsa, pakilo kruopų, makaronų, majonezo, cukraus, kavos, žuvies kainos.
AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa patvirtino, kad šiemet bendrovė kelia pieno produktų kainas. Kai kuriuos produktus kovą pabrangino iki 5 proc.
„Vilniaus duonos“ direktorė Rita Ramanauskienė prisipažino, kad bendrovė trečdalio gaminamų duonos gaminių kainas padidino nuo balandžio pradžios. Vidutiniškai visų produktų kainos kilo 2,5 proc., kai kurių – 3 proc., o kai kurių – net iki 15 proc.
Vartotojai užspeisti į kampą
Pasaulinis maisto kainų augimas siejamas su didesniu vartojimu besivystančiose šalyse, energetinių išteklių ir žaliavinės produkcijos brangimu, didėjančiais biodegalams naudojamų kultūrų plotais, dažnėjančiomis gamtos stichijomis. Tačiau dažnas mūsų nebetiki, kad gamybininkai ir prekybininkai kainas kelia tik dėl objektyvių priežasčių. Praėjusį rudenį po maisto kainų šoko Konkurencijos taryba (KT) pripažino, jog maisto produktų brangimas – ne tik Lietuvos problema. Tačiau taryba išvadose padarė prielaidą, jog kainoms įtakos gali turėti ir antikonkurenciniai veiksmai.
Konkurencijos taryba atlieka tyrimą, ar maisto produktų gamintojai ir (ar) jų pardavėjai nepažeidė Konkurencijos įstatymo ir nesudarė kartelinių susitarimų. KT atstovės spaudai Palmyros Kvietkauskienės teigimu, tokie tyrimai užtrunka, todėl išvadų greitai nebus.
Vienas miltų gamintojų atstovas moralizavo, kad Vakarų šalyse kainos dar labiau auga, tačiau žiniasklaida ir visuomenė esą nekelia tokios isterijos.
„Kalkite mus prie kryžiaus, kad visai nebeliktų pramonės šalyje“, – piktinosi verslininkas, matyt, neturintis supratimo, kaip išgyventi už lietuvišką minimalią algą.
Laisvos rinkos šaukliai pamokytų, kad verslo prigimtis yra siekti kuo didesnio pelno, taigi kuo brangiau parduoti savo prekę ar paslaugą. O vartotojai turėtų rinkis pagal savo finansines galimybes. Tik ar turi pašalpą, minimalų atlyginimą gaunantys vartotojai pasirinkimą, kai branginami būtiniausi maisto produktai?
Gamyba ir prekyba sutelkta keliose rankose
LAEI specialistai, atlikę 2010 m. žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo ir kainų tendencijų analizę, konstatavo, kad mūsų šalies prekybai ir perdirbimo sektoriams būdinga oligopolija, o kainas veikia perdirbėjų ir prekybininkų susitarimai.
LAEI skyriaus vedėjo A.Gapšio teigimu, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad prekybininkų dalis didėjo beveik visų prekių kainų grandinėje.
Tačiau prie gėdos stulpo nereikėtų kalti tik 4 didžiausių prekybos centrų, kurie užima iki 80 proc. maisto produktų prekybos rinkos ir nustato gana aukštus prekybos antkainius.
„Koja kojon su jais eina perdirbėjai. Pieno sektoriuje gamyba sutelkta 3–4 įmonių rankose. Duonos gamybos sektoriuje 40 proc. rinkos valdo 4 įmonės. Miltų rinkoje yra 3 didelės įmonės. Šie perdirbėjai nustato kainas rinkoje, o smulkieji gamintojai tik lygiuojasi į juos“, – dėstė rinkotyros specialistas.
LAEI skyriaus vedėjas abejoja, ar būtų naudingas kai kurių parlamentarų siūlomas prekybos antkainių ribojimas. „Jei Seimo nariai iš tikrųjų žinotų, kokia prekyboje yra kainų nustatymo sistema, apie antkainius nebešnekėtų“, – tvirtino A.Gapšys.
Rinkotyros specialistas siūlytų įstatymu įpareigoti didžiausias prekybos ir perdirbimo įmones pateikti motyvuotą informaciją KT, dėl ko rengiasi didinti maisto kainas. O KT turėtų būti įpareigota tą informaciją įvertinti.
Nenori riboti antkainių
Valentinas Mazuronis, Seimo narys
Daug siūlyta priemonių augančioms kainoms riboti, tačiau Seimo valdančiąją daugumą tenkina tokia situacija. Premjerui siūlyta sudaryti būtiniausių maisto prekių kainų stebėsenos darbo grupę, tačiau tam nepritarta. Seimo valdyba nepritarė siūlymui sukurti darbo grupę Kainų įstatymo pataisoms, kurios apribotų prekybos antkainius. Siūlyta antkainį didmeninėje rinkoje riboti iki 20 proc., o mažmeninėje – iki 25 proc. gamintojo kainos.
Kišimasis būtų žalingas
Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Kainoms įtaką turi pasaulinės tendencijos – energijos, trąšų brangimas ir pan. Jei valstybė subsidijuotų ar kitaip kištųsi į šį procesą, būtų daugiau žalos nei naudos. Galima būtų įvesti kelių pakopų PVM tarifus, tačiau praktika rodo, kad PVM mažinimas nesumažina kainos vartotojui, o tik padidina pelną vienai ar kitai grandžiai. Šiuo atveju geriau turėtų veikti KT, atlikdama stebėjimą, išaiškindama antikonkurencinius veiksmus.
Neginami interesai
Alvita Armanavičienė, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė
Valstybė turi taikyti visas priemones, kad apgintų savo žmonių ekonominius interesus. Energetika ir maistas – strateginės prekės, be kurių žmogus negali išgyventi. Galime daug kalbėti apie pasaulines tendencijas, tačiau kitos šalys randa būdų savo piliečių gyvenimo kokybei gerinti. Mūsų politikai apie gyventojų interesus kalba tik prieš rinkimus.
Vida Tavorienė
