REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltarusijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriuo Minsko diktatorius Aliaksandras Lukašenka ne tik užsitikrino valdžią daugiau nei dešimtmečiui į priekį, bet ir įteisino galimybę šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Ekspertai spėja, kad šio spektaklio A. Lukašenkai prireikė dėl ne vienos priežasties ir įtaria, kad referendumo rezultatai gali būti žinutė, kokie yra tolesni jo ir Vladimiro Putino planai.

Baltarusijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriuo Minsko diktatorius Aliaksandras Lukašenka ne tik užsitikrino valdžią daugiau nei dešimtmečiui į priekį, bet ir įteisino galimybę šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Ekspertai spėja, kad šio spektaklio A. Lukašenkai prireikė dėl ne vienos priežasties ir įtaria, kad referendumo rezultatai gali būti žinutė, kokie yra tolesni jo ir Vladimiro Putino planai.

REKLAMA

Baltarusiai sekmadienį vykusio referendumo metu pritarė keletui šalies Konstitucijos pataisų. Pirmiausia, referendumu priimtos pataisos, atsisakė nebranduolinės valstybės statuso ir leido šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą ir Rusijos pajėgas.

1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai Baltarusija paveldėjo kažkiek sovietinių branduolinių kovinių galvučių, kurias perdavė Rusijai, nurodo Vašingtone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Nuclear Threat Initiative“.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu jūs perkelsite branduolinius ginklus į Lenkiją ar Lietuvą, prie mūsų sienų, tada aš paprašysiu V. Putino grąžinti branduolinius ginklus, kuriuos atidaviau be jokių sąlygų“, – naujienų agentūra „Reuters“ cituoja A. Lukašenką.

REKLAMA

„Tai mums rodo, kurią kryptimi nori judėti A. Lukašenka. Jis gali panaudoti mūsų teritoriją branduoliniams ginklams, o tai būtų didžiulė grėsmė Europai“, – anksčiau vasarį perspėjo šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Referendumu priimti pokyčiai taip pat leis diktatorius Aliaksandrui Lukašenkai likti valdžioje iki 2035 metų bei suteikia teisinį imunitetą buvusiems šalies lyderiams nuo baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus, padarytus per jų kadencijas.

Sekmadienį priimtos pataisos numato nustatyti anksčiau A. Lukašenkos panaikintą dviejų penkerių metų prezidento kadencijų limitą, tačiau tokia tvarka būtų taikoma tik kitam išrinktam prezidentui.

REKLAMA
REKLAMA

Jei A. Lukašenka 2025-aisiais sieks perrinkimo, jis galėtų likti valdžioje dar dešimčiai metų.

Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Iharas Karpenka teigė, kad už Konstitucijos pataisas referendume balsavo 65,16 proc. rinkėjų, prieš – 10,07 proc. Nurodoma, kad rinkėjų aktyvumas referendume – 78,63 proc.

Jau beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis A. Lukašenka pažadėjo surengti referendumą dėl konstitucinių reformų po milžiniškų protestų bangos, kilusios po 2020 metų šalies prezidento rinkimų, kurios Baltarusijos opozicija ir Vakarų pasaulis laiko suklastotais.

Referendumas vyko Baltarusijoje esant Rusijos kariuomenei bei vykstant Kremliaus invazijai į Ukrainą, prie kurios taip pat prisideda ir Minskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Referendumas, kuriam net kabutės būtų šiek tiek per daug

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius, politologas Vytis Jurkonis naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad sekmadienį Baltarusijoje vykęs referendumas ir jo rezultatas – niekiniai.

„Jis daromas nelegitimios valdžios, jo rezultatai skelbiami teroro aplinkoje, jie absoliučiai nieko neparodo, jie yra nieko verti. Tai yra tas pats, kas jūs apsiskelbtumėte Lietuvos prezidentu ir pasakytumėte, kad yra mažinamas Seimo narių skaičius iki 100 žmonių. Tai čia yra tokio lygio referendumas, kuriam net ir kabutės būtų šiek tiek per daug“, – kalbėjo V. Jurkonis.

REKLAMA

Pašnekovas aiškino, kad viso šio spektaklio reikėjo dėl to, kad 2020 metais A. Lukašenka triuškinamai pralaimėjo prezidento rinkimus, užsiėmė teroru ir jis stengiasi savo veiksmus įsprausti į pseudoteisinį rėmą.

„Jis bando parodyti kažkokį pereinamąjį laikotarpį, kažkokias permainas, taip bandydamas įsiteikti tiek daliai tos visuomenės, kuri yra įbauginta, tiek savo ratui, tiek daliai tarptautinės bendruomenės.

Tačiau pirmas jo adresatas yra Kremlius. Bandoma demonstruoti tam tikrą destruktūrizacija ir artimesnius ryšius su Maskva. Juk tai ir yra iš metų į metus pagrindinė Baltarusijos režimo mantra – išsipardavinėti.

REKLAMA

Tai šitas „referendumas“ yra didžiąja dalimi pastangos įsiteikti Kremliui ir imituoti kažkokius žingsnius, bet tam nėra nei žmonių pritarimo, nei jis gali būti pripažintas tarptautinės bendruomenės, nes tai yra niekinis procesas“, – dėstė politologas.

V. Jurkonis tvirtino, kad po šio referendumo Baltarusijoje ir Minsko režime iš esmės niekas nepasikeitė.

„Mes vis gyvename iliuzijoje, kad Baltarusija buvo kažkada neutrali, kad Lukašenka bandė būti suvereniteto garantu. Jis tuo prekiavo kaip valiuta. Tu negali prekiauti suverenitetu ir būti jo garantu. Jam reikia iš niekur sukurti kažką, ką jis gali parduoti“, – kalbėjo VU TSPMI lektorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lukašenka gavo kozirį derybose su Putinu

Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotasis analitikas Maksimas Milta teigia, kad pagrindine mįsle išlieka, kam A. Lukašenkai prireikė referendumo, kai jis yra uzurpavęs valdžią, o Rusijos pajėgos jau yra dislokuotos šalies teritorijoje.

„Objektyvios priežasties, kam Lukašenkai buvo reikalingas šitas referendumas, nėra. Žvelgiant į konstitucinių pataisų turinį, tai dalis jų – grynas farsas. Kaip, pavyzdžiui, nuostatos apie valstybinę ideologiją ir panašiai. Kitos sunkiai koreliuoja su teisine logika, pavyzdžiui, kvaziparlamentinių organų įsteigimas, pavyzdžiui, visos liaudies susirinkimas.

REKLAMA

<...> Baltarusijai jau egzistuoja tam tikras status quo, kuris nebuvo ginčytinas, nes visos valdžios šakos yra tiesiogiai valdomos vieno asmens. To asmens valdymo metu Konstitucija ir taip buvo tris kartus taisoma“, – naujienų portalui tv3.lt dėstė Maksimas Milta.

Pasak jo, vienintelis paaiškinimas, kam Minsko diktatorius prireikė referendumo spektaklio yra bandymas įsiteikti Kremliui.

„Derybų su Putinu metu, kai Lukašenkai vėl prireiks finansinių injekcijų, <...> jis galės atsiskaityti, kad jis surengė referendumą, <...> kuris leistų Rusijai turėti didesnį vaidmenį Baltarusijos politinėje sąrangoje“, – teigė M. Milta.

„Kol Lukašenka lieka valdžioje, nesvarbu, kokiose pareigose, ar kaip Baltarusijos prezidentas, ar kaip visos liaudies susirinkimo pirmininkas, vis tiek visi sprendimai priklausys nuo jo.

REKLAMA

Tai yra režimas, kuris yra sukoncentruotas ne tam tikrų institucijų, partinių struktūrų ar saugumo aparato. Jis yra sukoncentruotas viename asmenyje ir todėl šitą referendumą galime pavadinti tokiu farsu, kuris yra surengtas be objektyvios priežasties, nes pačiam Lukašenkai šito referendumo nelabai ir reikėjo“, – pridūrė jis.

Referendumas tik paskelbė Rusijos planus Baltarusijoje

„Čia ilgalaikis dalykas, čia ne dabar viskas sugalvota. Čia yra, kaip aš vadinu, valdžios tranzito Baltarusijoje dalis. Tas valdžios tranzitas, mano požiūriu, užsitęsė būtent dėl to, kad Rusijai reikėjo stabilią situaciją [Baltarusijoje], kai ji ruošėsi karinei operacijai Ukrainoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet čia ne Lukašenkos, čia yra Rusijos planai, Lukašenka šiuo metu yra visiška marionetė“, – savaitgalio įvykius Baltarusijoje naujienų portalui tv3.lt įvertino politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Jo nuomone, pakeistos Konstitucijos pataisos rodo, kad Minskas ruošiasi priimti daugiau Rusijos karinių pajėgų ir leisti dislokuoti branduolinį ginklą savo teritorijoje.

„Tai yra požymiai, kad Rusija ruošiasi tai daryti. Tai dar kartą patvirtina, kad nieko bendro su Baltarusija neturi nei tas referendumas, nei apskritai, ką daro Lukašenka. Jis tiesiog viešai paskelbia Rusijos planus ir viskas“, – tvirtino M. Laurinavičius.

Kalbos apie branduolinį ginklą Baltarusijoje – veikiau grasinimas, nei reali galimybė

Kalbėdamas apie pasikeitusį Baltarusijos statusą iš neutralios valstybės į tą, kurioje galima dislokuoti branduolinį ginklą, M. Milita pabrėžė, kad tai daugiausiai retorinė A. Lukašenkos gąsdinimo priemonė.

REKLAMA

„Tai yra grasinimo priemonė. Nors Lukašenka keletą kartų prieš referendumą minėjo Irano pavyzdį ir Irano branduolinę programą, kaip vieną iš trajektorijų, kuria Baltarusija turi judėti, bet reikia suprasti, kad Baltarusija pati jokiomis sąlygomis negalės sukurti branduolinės programos“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, vienintelis būdas, kaip branduolinis ginklas galėtų atsidurti Baltarusijoje, yra jei tuo būtų suinteresuotas Kremlius.

„Net jeigu Baltarusijoje atsirastų branduoliniai ginklai, jie jokiu būdu nebūtų valdomi ir sprendimai dėl šių ginklų panaudojimo, dislokavimo ar ko kito nebūtų priimami Minske. Šie sprendimai būtų priimami Maskvoje.

REKLAMA

Ko gero, nuostatos dėl Baltarusijos neutralumo statuso atsisakymo yra antraeilės, kadangi ankstesnėje Konstitucijoje buvo kalbama apie Baltarusijos neutralumą, tačiau Baltarusijai tai netrukdė būti šalimi agresore kartu su Rusija kalbant apie karą Ukrainoje“, – kalbėjo RESC analitikas.

Lietuva referendumo nepripažįsta

Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad Lietuva nepripažįsta vasario 27 dieną Baltarusijoje vykusio taip vadinamo „referendumo“ dėl Konstitucijos pataisų rezultatų ir laiko juos negaliojančiais.

Referendumą organizavo teisėtumą praradusios Baltarusijos režimo institucijos, jis vyko baimės ir represijų prieš pilietinę visuomenę ir bet kokios alternatyvios nuomonės užgniaužimo aplinkoje. Baltarusijoje sunaikinta nepriklausoma žiniasklaida, kalėjimuose laikomi daugiau nei 1 070 politinių kalinių, o bet kokia pilietinės pozicijos išraiška negailestingai slopinama. Daliai visuomenės, priverstai išvykti iš šalies, nebuvo leista išreikšti savo pozicijos. Tokiomis sąlygomis neįmanomas tikras visuomenės įsitraukimas į diskusijas dėl pamatinių šalies konstitucijos klausimų.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, taip vadinamas „referendumas“ buvo organizuotas tuo metu, kai šalyje yra dislokuotas beprecendentis Rusijos okupacinės kariuomenės kiekis ir iš Baltarusijos teritorijos vykdomi karinės agresijos veiksmai prieš kaimyninę suverenią Ukrainą.

Užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia agresyvius Rusijos ir Baltarusijos veiksmus ir reikalauja Rusiją išvesti visus karius ir karinę techniką iš Baltarusijos teritorijos bei nutraukti karinę invaziją.

Šiomis aplinkybėmis surengtas plebiscitas vertinamas tik kaip Aleksandro Lukašenkos bandymas įteisinti save bei užsitikrinti vadovavimą Baltarusijai neribotą laiką. Šis procesas negali būti laikomas patikimu tiek Baltarusijos žmonių, tiek tarptautinės bendruomenės akyse.

Vienintelis kelias iš aklavietės yra kuo skubiau pradėti dialogą su Baltarusijos pilietine visuomene dėl naujų, laisvų ir sąžiningų rinkimų, kuriuos stebėtų tarptautiniai stebėtojai, vadovaujami ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, ir kurie atitiktų tarptautiniu mastu pripažintus standartus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų