REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau kelias dešimtis metų Baltarusijos teisėsauga negali surasti kaltų dėl dingusių šalies svarbių politikos ir žiniasklaidos veikėjų. Rugpjūčio 30-ąją, kaip tik šią dieną yra gimęs šalyje valdžią jėga laikantis Aliaksandras Lukašenka, yra minima tarptautinė dingusių be žinios aukų diena.

Jau kelias dešimtis metų Baltarusijos teisėsauga negali surasti kaltų dėl dingusių šalies svarbių politikos ir žiniasklaidos veikėjų. Rugpjūčio 30-ąją, kaip tik šią dieną yra gimęs šalyje valdžią jėga laikantis Aliaksandras Lukašenka, yra minima tarptautinė dingusių be žinios aukų diena.

REKLAMA

Tokia diena Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje buvo priimta 2010-aisiais. 2006-aisiais buvo priimta tarptautinė visų dingusiųjų be žinios pagrobtųjų apsaugos konvencija. Baltarusija, „Zerkalo“ duomenimis, šio dokumento nėra ratifikavusi.

Konvecijoje jėga įvykdyti žmonių pagrobimai yra įvardijami kaip „žmonių areštai, sulaikymai ar pagrobimai valdžios atstovų rankomis ar asmenų grupėmis, kurios veikia su valdžios leidimu, tuo pačiu atsisakant pripažinti laisvės atėmimo faktą arba dingusio asmens likimo ir buvimo vietos informacijos slėpimas“.

Dingę Lukašenkos politiniai oponentai

Baltarusijoje tokių istorijų yra ne viena: 1999-ųjų rugsėjį dingo buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Zacharenka ir parlamento vicepirmininkas Viktoras Gončaras, o taip pat verslininkas Anatolijus Krasovskis.

REKLAMA
REKLAMA

Kitų metų liepą dingo Rusijos televizijos ORT operatorius Dmitrijus Zavadskis.

Dėl šių asmenų dingimo Baltarusijoje yra įtariama artimiausia A. Lukašenkos aplinka: buvę vidaus reikalų ministrai Vladimiras Naumovas ir Jurijus Sivakovas, buvęs Saugumo tarybos generalinis sekretorius Viktoras Šeimanas ir buvęs VRM „specnaz“ būrio vadas Dmitrijus Pavličenka. Baudžiamosios bylos, kurios buvo iškeltos dėl anksčiau minėtų asmenų, tiesioginių A. Lukašenkos politinių oponentų, dingimo, buvo kelis sykius stabdytos ir vėl atnaujintos. Tačiau iki šiol nė vienoje jų nėra atsakymo į klausimus, kas tiems žmonėms nutiko, neįvardinti kaltųjų vardai ar jų užsakovai.

REKLAMA

Kiek plačiau uždanga atsivėrė 2019-ųjų gruodį, kuomet baltarusis Jurijus Garavskis davė interviu vokiečių „Deutsche Welle“. Vyras pasakojo, kad 1999-2003 m. jis dirbo Baltarusijos greitojo reagavimo būryje ir prieš 20 metų, įsakius vadovybei, dalyvavo pagrobiant ir nužudant J. Zacharenką, V. Gončarą bei A. Krasovskį.

Interviu jis davė tik 2018-aisiais išvykus iš Baltarusijos ir gavus politinį prieglobstį vienoje iš Europos valstybių.

„Pavličenka dukart šovė Zacharenka į širdies plotą. Zacharenka gulėjo ant pilvo. 10-15 minučių palaikėme, Škinderovas (J. Garavskio kolega, – red. past.) pasilenkė, patikrino, ar yra pulsas. Pasakė, kad ne. Vairuotojas atidarė BMW bagažinę, ten jau buvo klijuotė, mes padėjome kūną į bagažinę ir nuvažiavome prieš Šiaurinių kapinių šalia Minsko. Ten krematoriumas ir kapinės priešais viena kitą yra. Krematoriume mums atidarė vartus iš kitos pusės, kur galima automobiliu įvažiuoti. BMW įvažiavo iškart į patalpą. Joje jau gulėjo karsta ant karučio, į jį paguldėme kūną. Klijuotę sudėjome prie kojų, uždengėme dangčiu ir stumtelėjome. Ir karstas įvažiavo… na, aš nežinau, kur.. į pečių – ar ne į pečių… Mes išėjome į lauką, užsirūkėme, pradėjome laukti Pavličenkos. Jis liko patalpose“, – pasakojo tuomet galimas įvykių liudininkas.

J. Zacharenka buvo vienas iš A. Lukašenkos patikėtinių, padėjęs pastarajam iškilti į valdžią. Tačiau vėliau, pamatęs, kad A. Lukašenka žengia autoritarizmo keliu, perėjo į opoziciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų