Pirmadienį išplatintame viešame kreipimesi reikalaujama „valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT Tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus“.
„Visą šią savaitę LRT darbuotojai – žurnalistai, laidų vedėjai, prodiuseriai, vaizdo ir garso režisieriai, operatoriai bei kiti kolegos, be kurių LRT tiesiog negalėtų veikti – eteryje skelbs tylos minutes. Aiškinsime, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakosime nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama“, – nurodoma pranešime.
„Pabrėžiame: mūsų rūpestis susijęs ne su konkrečiomis asmenybėmis – mes protestuojame prieš pastangas naikinti egzistuojančius saugiklius LRT nepriklausomumui užtikrinti“, – teigiama jame.
Seime pateikimo stadiją valdančiųjų balsais praėjusią savaitę įveikė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūloma pataisa, kuria siūloma lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, tam nustatant pusės transliuotojo tarybos balsų kartelę vietoje dabartinės dviejų trečdalių.
Pats politikas pripažino, kad svarstant projektą Seime reikės nustatyti, kad LRT vadovo atleidimui reikėtų daugiau nei pusės tarybos narių balsų, tai yra bent septynių iš 12. Tuo metu LRT taryba paragino išlaikyti dabartinę kartelę, kai generaliniam direktoriui atleisti reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių balsų.
Nacionalinio transliuotojo žurnalistai sako jaučiantys beprecedentį politikų spaudimą ir pastebintys siekį užvaldyti visuomeninį transliuotoją.
LRT žurnalistas Edvardas Kubilius tikino, jog dalis kolegų iš pavienių valdančiosios daugumos politikų sulaukia grasinimų susidoroti.
„Taip yra skaldoma visuomenė, dėl to mes prarandame ir savo žmonių auditorijos tam tikra prasme pasitikėjimą ir tiesiog tampa sunku dirbti“, – LRT radijui sakė jis.
Nacionalinio transliuotojo naujienų portalo žurnalistė Eglė Samoškaitė teigė, jog pataisomis norima pakenkti žiniasklaidos, todėl „nereikėtų laukti, kol bus šaukštai po pietų“.
Pakeitimus kritikuojanti Žurnalistų profesionalų asociacija praėjusią savaitę paskelbė gruodį prie Seimo rengsiantį protestą. Organizacijos pirmininkės Birutės Davidonytės teigimu, protestas nėra tik apie LRT, ar tik apie nacionalinio transliuotojo vadovę.
„Kiekvienas autokratas pradeda nuo visuomeninio transliuotojo užvaldymo. Taip įvyko Vengrijoje, Slovakijoje, įvyko Lenkijoje. Ir realiai, kai bus užvaldytas visuomeninis transliuotojas, tada pagal tą žinomą schemą bus ateita pas kitas žiniasklaidas, apribota visa likusi žiniasklaida, vėliau bus apribota pilietinė visuomenė. Tai čia kalbama apie visos visuomenės žodžio laisvę“, – sakė ji.
Seimas praėjusią savaitę taip pat nusprendė trejiems metams įšaldyti transliuotojo biudžetą. Tai reiškia, kad LRT 2026, 2027 ir 2028 metais bus skiriama 79,6 mln. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
Skylėtas LT biudžetui būtų trumpalaikė atgaiva...
