„Čia yra teisės aktai, kurie, mano supratimu, ir vienas ir kitas aiškiai prieštarauja KT doktrinai ir dėl to pirmas priimtas įstatymas (dėl LRT biudžeto įšaldymo – ELTA) neabejotinai, jeigu jis bus prezidento pasirašytas, antras, jeigu bus priimtas, atsidurs KT. Bet nepanašu, kad šitai politinei valdžiai tai labai rūpėtų“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Aš neturiu jokių iliuzijų, tikslas yra labai paprastas. Tikslas yra, kad visa žiniasklaida dienos gale rašytų apie valdžią ir rodytų tik labai gražiai. Tai nuo ko gali pradėti, tai pradėti nuo visuomeninio transliuotojo dėl to, kad jis yra lengviausiai politikams pasiekiamas“, – akcentavo politikė.
Pasak jos, keistai atrodo ir noras įšaldyti būtent vienos institucijos biudžetą. Konservatorės teigimu, ir anksčiau būta bandymų reguliuoti LRT biudžetą techniniu lygmeniu, tačiau šis ketvirtadienį Seime priimtas įstatymas atrodo kaip bandymas „pamokyti“ visuomeninį transliuotoją.
„Tie pokyčiai ir anksčiau yra buvę, jie yra daugiau ar mažiau techniniai. Bet yra priimamas sprendimas įšaldyti biudžetą. Tai yra vienintelė institucija, kuriai yra įšaldomas biudžetas. Kitoms institucijoms biudžetai nėra įšaldomi, todėl atrodo kaip konkrečiai institucijai pamokyti skirtas sprendimas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Tuo metu kalbėdama apie iniciatyvą lengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, parlamentarė teigė, jog tai yra prieš konkretų žmogų nukreiptas įstatymo projektas.
„Čia jau tiesiog galėtų priimti įstatymą atleisti dabartinę generalinę direktorę (Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę – ELTA), nes niekas neslepia, kad toks yra tikslas“, – sakė ji.
„Jūs galite keisti direktoriaus priėmimo ir atleidimo tvarką, bet tuomet (...) nustatyti tai naujai kadencijai. Jeigu tai būtų nustatoma naujai kadencijai, konstitucingumo klausimas išlieka, bet gali sakyti, kad čia nieko asmeniško. Dabar tai yra tiesiog prieš konkretų asmenį nukreiptas įstatymo projektas“, – pridūrė I. Šimonytė.
Kaip skelbta, pastaruoju metu Seime dalis parlamentarų kėlė ne vieną klausimą dėl LRT, inicijavo įstatymo pataisas.
Vienos jų – siūlymas supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Siūlymas ketvirtadienį įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.
Be to, ketvirtadienį Seimas pritarė ir „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai bus skiriama apie 80 mln. eurų.
Valdančiųjų inicijuojamos įstatymo pataisos sulaukė viešos kritikos. Šalies žurnalistai kreipėsi į parlamentarus, reikšdami susirūpinimą dėl to, jog Seimo narių veiksmai panašėja į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją.
Tuo metu Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai. Susirūpinimą dėl šių pataisų jau išreiškė Europos transliuotojų sąjunga (EBU).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
