REKLAMA
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Bylos medžiagos dingimas ir iš Aukščiausiosios Tarybos (Seimo), ir iš Generalinės prokuratūros archyvų yra skandalingas dalykas.
„Lietuvos rytas“ šeštadienį paskelbė G. Ilgūno ir B. Vyšniauskaitės pokalbį apie 1991 m. sausio 13-osios naktį, daugiausiai apie premjero A. Šimėno dingimo, iš tikrųjų pasitraukimo iš Vilniaus, aplinkybes. Tai G. Ilgūno naujos knygos medžiaga, bet iš pokalbio neaišku, ar istorikas bei rašytojas yra susipažinęs su visa skelbta dokumentine medžiaga apie tuos įvykius. Plačiai cituojami, paliekant publikacijos pabaigai, buvusio ministro R. Jasinavičiaus sapnai apie uždarą Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kuriame buvęs premjeras A. Šimėnas pasakojęs apie savo poelgius bei motyvus. Uždarųjų posėdžių stenogramos prieš kurį laiką paskelbtos V. Andriukaičio iniciatyva atskiru AT stenogramų tomu, tad istorikui nebūtų buvę sunku atsiversti ir patikrinti, ką iš tikrųjų tada kalbėjo A. Šimėnas.
Kodėl „Valstybės žinios“ tomis dienomis nepaskelbė A. Šimėno vadovaujamos Vyriausybės priimtų dokumentų – išties nepaprastas poelgis, be to, nusižengimas įstatymui (Vyriausybės nutarimai paliekami negaliojantys!). Čia turėtų būti keliama baudžiamoji byla, nes visas sovietų karinės agresijos veiksmų kompleksas kartu su vietinės išdavystės reiškiniais neturi senaties. Karo nusikaltimas, pirmiausia. O „Valstybės žinių“ elgesys patvirtintų veiksmų koordinaciją – lyg vykdant užduotį, kad tarp K. Prunskienės atsistatydinimo sausio 8-ąją (ne 9, kaip teigia G. Ilgūnas) ir ginkluoto smūgio numatyto sausio 12 arba 13-ajai nebūtų jokios vykdomosios valdžios, jokių sprendimų, tiesiog vakuumas. G. Ilgūno frakcija tada nepadėjo išvengti vakuumo – kuo greičiau paskirti naują premjerą net iš savo pačių tarpo – jie balsavo prieš! Kaip dėl tokios „saviškių“ paramos turėjo jaustis A. Šimėnas, tegu pats pasako.
Esu pakeliui į Vašingtoną, rašau lėktuve, todėl pažymėsiu tik dar vieną šio gražaus ryto detalę. Bylos medžiagos dingimas ir iš Aukščiausiosios Tarybos (Seimo), ir iš Generalinės prokuratūros archyvų yra skandalingas ir teisėtvarkos tyrinėtinas dalykas. Tačiau kai G. Ilgūnas teigia, jog iš liudininkų parodymų teliko vienintelio R. Ozolo įrašas, tai vėl neteisinga. Yra išlikęs ir ministro V. Antanaičio liudijimo įrašo, techniškai netobulo arba gadinto, bet iššifruotas tekstas, paskelbtas mano sudarytame dokumentų apie sausio 13-ąją rinkinyje „Atpirkimas“ (Vilnius, 2004). Tai visai neplona knyga. Jeigu istorikas, rašantis ta pačia tema, jos nevartė, jis atrodytų neprofesionaliai. Jeigu perskaitė, negalėtų skleisti žinių, neva V. Landsbergis „tyli“. Gal tai ne jo žodžiai, tik atrodantys išskirti iš bendro teksto; bet jeigu jo – G. Ilgūnas turėtų šiek tiek parausti.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
2008-02-09
Amsterdam-Schiphol
„Lietuvos rytas“ šeštadienį paskelbė G. Ilgūno ir B. Vyšniauskaitės pokalbį apie 1991 m. sausio 13-osios naktį, daugiausiai apie premjero A. Šimėno dingimo, iš tikrųjų pasitraukimo iš Vilniaus, aplinkybes. Tai G. Ilgūno naujos knygos medžiaga, bet iš pokalbio neaišku, ar istorikas bei rašytojas yra susipažinęs su visa skelbta dokumentine medžiaga apie tuos įvykius. Plačiai cituojami, paliekant publikacijos pabaigai, buvusio ministro R. Jasinavičiaus sapnai apie uždarą Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kuriame buvęs premjeras A. Šimėnas pasakojęs apie savo poelgius bei motyvus. Uždarųjų posėdžių stenogramos prieš kurį laiką paskelbtos V. Andriukaičio iniciatyva atskiru AT stenogramų tomu, tad istorikui nebūtų buvę sunku atsiversti ir patikrinti, ką iš tikrųjų tada kalbėjo A. Šimėnas.
Kodėl „Valstybės žinios“ tomis dienomis nepaskelbė A. Šimėno vadovaujamos Vyriausybės priimtų dokumentų – išties nepaprastas poelgis, be to, nusižengimas įstatymui (Vyriausybės nutarimai paliekami negaliojantys!). Čia turėtų būti keliama baudžiamoji byla, nes visas sovietų karinės agresijos veiksmų kompleksas kartu su vietinės išdavystės reiškiniais neturi senaties. Karo nusikaltimas, pirmiausia. O „Valstybės žinių“ elgesys patvirtintų veiksmų koordinaciją – lyg vykdant užduotį, kad tarp K. Prunskienės atsistatydinimo sausio 8-ąją (ne 9, kaip teigia G. Ilgūnas) ir ginkluoto smūgio numatyto sausio 12 arba 13-ajai nebūtų jokios vykdomosios valdžios, jokių sprendimų, tiesiog vakuumas. G. Ilgūno frakcija tada nepadėjo išvengti vakuumo – kuo greičiau paskirti naują premjerą net iš savo pačių tarpo – jie balsavo prieš! Kaip dėl tokios „saviškių“ paramos turėjo jaustis A. Šimėnas, tegu pats pasako.
Esu pakeliui į Vašingtoną, rašau lėktuve, todėl pažymėsiu tik dar vieną šio gražaus ryto detalę. Bylos medžiagos dingimas ir iš Aukščiausiosios Tarybos (Seimo), ir iš Generalinės prokuratūros archyvų yra skandalingas ir teisėtvarkos tyrinėtinas dalykas. Tačiau kai G. Ilgūnas teigia, jog iš liudininkų parodymų teliko vienintelio R. Ozolo įrašas, tai vėl neteisinga. Yra išlikęs ir ministro V. Antanaičio liudijimo įrašo, techniškai netobulo arba gadinto, bet iššifruotas tekstas, paskelbtas mano sudarytame dokumentų apie sausio 13-ąją rinkinyje „Atpirkimas“ (Vilnius, 2004). Tai visai neplona knyga. Jeigu istorikas, rašantis ta pačia tema, jos nevartė, jis atrodytų neprofesionaliai. Jeigu perskaitė, negalėtų skleisti žinių, neva V. Landsbergis „tyli“. Gal tai ne jo žodžiai, tik atrodantys išskirti iš bendro teksto; bet jeigu jo – G. Ilgūnas turėtų šiek tiek parausti.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
2008-02-09
Amsterdam-Schiphol
„Lietuvos rytas“ šeštadienį paskelbė G. Ilgūno ir B. Vyšniauskaitės pokalbį apie 1991 m. sausio 13-osios naktį, daugiausiai apie premjero A. Šimėno dingimo, iš tikrųjų pasitraukimo iš Vilniaus, aplinkybes. Tai G. Ilgūno naujos knygos medžiaga, bet iš pokalbio neaišku, ar istorikas bei rašytojas yra susipažinęs su visa skelbta dokumentine medžiaga apie tuos įvykius. Plačiai cituojami, paliekant publikacijos pabaigai, buvusio ministro R. Jasinavičiaus sapnai apie uždarą Aukščiausiosios Tarybos posėdį, kuriame buvęs premjeras A. Šimėnas pasakojęs apie savo poelgius bei motyvus. Uždarųjų posėdžių stenogramos prieš kurį laiką paskelbtos V. Andriukaičio iniciatyva atskiru AT stenogramų tomu, tad istorikui nebūtų buvę sunku atsiversti ir patikrinti, ką iš tikrųjų tada kalbėjo A. Šimėnas.
Kodėl „Valstybės žinios“ tomis dienomis nepaskelbė A. Šimėno vadovaujamos Vyriausybės priimtų dokumentų – išties nepaprastas poelgis, be to, nusižengimas įstatymui (Vyriausybės nutarimai paliekami negaliojantys!). Čia turėtų būti keliama baudžiamoji byla, nes visas sovietų karinės agresijos veiksmų kompleksas kartu su vietinės išdavystės reiškiniais neturi senaties. Karo nusikaltimas, pirmiausia. O „Valstybės žinių“ elgesys patvirtintų veiksmų koordinaciją – lyg vykdant užduotį, kad tarp K. Prunskienės atsistatydinimo sausio 8-ąją (ne 9, kaip teigia G. Ilgūnas) ir ginkluoto smūgio numatyto sausio 12 arba 13-ajai nebūtų jokios vykdomosios valdžios, jokių sprendimų, tiesiog vakuumas. G. Ilgūno frakcija tada nepadėjo išvengti vakuumo – kuo greičiau paskirti naują premjerą net iš savo pačių tarpo – jie balsavo prieš! Kaip dėl tokios „saviškių“ paramos turėjo jaustis A. Šimėnas, tegu pats pasako.
Esu pakeliui į Vašingtoną, rašau lėktuve, todėl pažymėsiu tik dar vieną šio gražaus ryto detalę. Bylos medžiagos dingimas ir iš Aukščiausiosios Tarybos (Seimo), ir iš Generalinės prokuratūros archyvų yra skandalingas ir teisėtvarkos tyrinėtinas dalykas. Tačiau kai G. Ilgūnas teigia, jog iš liudininkų parodymų teliko vienintelio R. Ozolo įrašas, tai vėl neteisinga. Yra išlikęs ir ministro V. Antanaičio liudijimo įrašo, techniškai netobulo arba gadinto, bet iššifruotas tekstas, paskelbtas mano sudarytame dokumentų apie sausio 13-ąją rinkinyje „Atpirkimas“ (Vilnius, 2004). Tai visai neplona knyga. Jeigu istorikas, rašantis ta pačia tema, jos nevartė, jis atrodytų neprofesionaliai. Jeigu perskaitė, negalėtų skleisti žinių, neva V. Landsbergis „tyli“. Gal tai ne jo žodžiai, tik atrodantys išskirti iš bendro teksto; bet jeigu jo – G. Ilgūnas turėtų šiek tiek parausti.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
2008-02-09
Amsterdam-Schiphol
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą