Tik ta pertvarka kol kas aplenkė kolegijas, sukėlusi sumaištį po neaiškių ir net keistomis išvadintų garsiųjų jungimo galimybių.
Kaltas lietuvių bajoriškas kraujas?
Vilniaus kolegijos direktorius, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Gintautas Bražiūnas tikina, kad Lietuvos kolegijų reforma nėra aiški, o dabartine jos vizija nepatenkintos nė didelės, nė mažos kolegijos. Ne kartą užsienio ir Lietuvos ekspertai pabrėžė, kad geriausia, kas iki šiol buvo padaryta reformuojant aukštąjį mokslą, kolegijų sektoriaus sukūrimas.
G. Bražiūnas priminė ir pasaulinę tendenciją – kolegijų užsienio šalyse yra daugiau nei universitetų, o Lietuvoje valstybinių kolegijų yra mažiau nei valstybinių universitetų. „Kolegijos atsako už masiškumą, o universitetai, vis dėlto yra elitas, atsakingas už mokslą, mokslinius tyrimus. Ta pati Suomija, kurią mes vis cituojam, turi14 universitetų ir 25 kolegijas. Visur yra 2-3 kartus daugiau kolegijų nei universitetų, nes jie už masiškumą atsako.
Lietuviai, mano manymu, linkę į hierarchiją, bajoriškas lietuvių kraujas verda, neleidžia stoti į kolegijas. Tai matoma mūsų šalyje labiau nei kitose Baltijos ar Skandinavijos šalyse. Bet uždrausti jaunimui rinktis neina. Nors stoja su panašiai aukštais balais“, - teigė Vilniaus kolegijos vadovas.
Pasak jo, kolegijose vyrauja reikalingos, technologinės, bet ne tokios populiarios studijų programos. Be to, dažnai nežiūrima net į tai, kad po jų – įsidarbinimas šimtaprocentinis. Jis priminė dar vieną ryškėjančią problemą – universitetų bandymą išlikti kolegijų sąskaita.
„Mažėjant studentų, universitetai žengia į mūsų daržą. Pavyzdžiui, sugalvojo rengti slaugytojus, nors tai visada buvo kolegijų sritis, juk čia ne mokslo teorinio reikia, o praktikos ir gebėjimų ugdymo. Iš tiesų, daroma brangiau, nors netikiu, kad kokybės požiūriu bus geriau. Ministerijos požiūris šiuo klausimu toks – rengs tas pačias programas ir vieni, ir kiti. Nors tai ne sprendimas“, - įsitikinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas.
Aiškiausias skirtumas dėl suteikiamų teorinių ir praktinių žinių kiekio.
„Paprastai sakant, universitetuose teorija sudaro 90 proc. ir 10 proc. praktikos, o kolegijose teorijos 60 proc. ir 40 proc. praktikos. Į pastarąsias įstoję žmonės labiau paruošiami darbo rinkai, gali eiti dirbti vos baigę studijas, nes praktikos turi daugiau“, - antrino ir žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Kolegijų uždarymas pražūtingas regionams
Jaunimo ir studentų mažėjimas lemia neišvengiamus pokyčius aukštajame moksle ir kolegijose. Regionuose situacija dar sudėtingesnė. Būtent dėl šios priežasties turėjo užsidaryti Žemaitijos kolegija. Drastiškai mažėjant jaunimo, ant plauko kabo Marijampolės, Alytaus, Utenos ir Panevėžio kolegijų likimas. Be to, didelė dalis jaunų žmonių išvažiuoja į didžiuosius miestus, manydami, kad negauna kokybiško mokslo.
„Aukštoji mokykla yra kultūrinis fenomenas, reikalingas tuose miestuose. Jeigu mokesčių mokėtojai sutinka, tai galima juk finansuoti jas. Juolab, regioninės kolegijos ir dabar gauna kelis kartus didesnį finansavimą nei didmiesčių kolegijos. Nes jų išlaikymas yra labai brangus.
Visgi, ten dėstytojai dažnai neturi pilno etato, gauna mažus atlyginimus, o visi tai supranta kaip blogą parengimą ir važiuoja į didelius miestus studijuoti ir ratas užsidaro. Be abejo, todėl nieko nedarant jos numirtų tiesiog kelių metų eigoje. Būtina imtis sprendimų.
Mes ne kartą svarstėme sujungimo variantus. Galbūt daryti didelių kolegijų padaliniais ar fakultetais ir tada optimizuoti, galbūt sustotų jaunimo judėjimas. Jeigu jie galėtų gauti tą patį lygį, kokybę neišvažiavę į didžiuosius miestus“, - svarstė G. Bražiūnas.
Jo teigimu, kolegijų bendruomenės priešinasi sujungimui. Esą, didžiosios kolegijos nedega noru prisijungti, nes iki dabar jau yra susibalansavę, optimizavę savo resursus ir rezultatus. O mažosios nori bet kokia kaina išlikti savarankiškos. Pasak G. Bražiūno, „nei didieji nori jungtis, nei mažieji atsiduoti – meilės čia nėra“.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad pagrindinis siekis yra kokybiškos studijos, todėl tam reikės pokyčių dabartinėje sistemoje.
„Mes visi norime, kad aukštasis mokslas sustiprėtų, jeigu sprendimai nedaromi, tai pokyčių nėra. Turėsime priimti sprendimus, siekiant kokybės užtikrinimo. Dėl studijų programų dubliavimo – numatytas studijų krypčių vertinimas atskirose kryptyse, vertinant potencialą darbo rinkai, kokybę. Šiai dienai turime didelį studijų procentą dubliuojamų, kurios gavę laikiną akreditaciją, tikiu, kad kitų metų stojantieji jau pamatys pokyčius“, - sakė ministrė.
Nuo mistinių iki absurdiškų ministerijos planų
Kad ministerija dabar užsiėmusi tik universitetais ir profesinėmis mokyklomis, pripažino ir žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis priminė, kad dar pavasarį iškeltas kolegijų pertvarkos klausimas taip ir buvo paliktas nuošaly iki šiol. Tačiau būtent tai sukėlė ir sumaištį bei nežinią kolegijų bendruomenėse.
„Kolegijų vadovai pasimetę, nežino kas bus. Iš tiesų, iš politikų bei ministerijos buvo keistų pasiūlymų nuskambėję dėl kolegijų jungimo. Pavyzdžiui, jungti stipriausias kolegijas arba jungti kolegijas prie universitetų. Neįsivaizduoju tikslo iš vis, o ir ministerija to net nepaaiškino.
Tiesiog buvo raštas gautas, kur užsiminė apie tai ir viskas. Tokia nesąmonė galėjo įvykti, tikra mišrainė būtų buvusi. Dabar bent jau to atsitiko, viena blogybė nuplaukė.
Apskritai, kolegijos Lietuvoje įkurtos 2000-aisiais metais ir savo darbą jau atliko. Lietuvoje veikia 13 valstybinių kolegijų, nemažai jų ir taip apjungtos. Nežinau, ką dar prie ko galima prijungti. Privačių yra nemažai ir jose kokybės trūksta, valstybinės gana aiškiai išdėstytos. Juolab jos ir gyvybę užtikrina regionuose“, - kalbėjo G. Sarafinas.
Pasak jo, ten, kur yra kolegijos, yra ir jaunimo daugiau likę. Todėl jo nuomone, ministerija supranta tik iš dalies problemą – kokybės stoką. G. Sarafino teigimu, pavasarį ŠMM grįžus prie kolegijų klausimo, paaiškės daugiau dalykų ir pozicijų. Be to, gruodžio pradžioje buvo pristatyti kolegijų profesinių bakalaurų reitingai.
Palyginimui pateikiami duomenys, kaip konkrečios krypties studijų programas įvertino Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertai.
Vilniaus kolegija yra pirma 18-oje (pernai buvo 17-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių; Kauno kolegija pirma yra 15-oje (pernai buvo 7-iose) vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse; Kauno technikos kolegija pirma, kaip ir pernai, yra keturiose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse; Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirma yra dviejose vertintose studijų kryptyse, pernai buvo 1-oje; Klaipėdos valstybinė kolegija pirma yra 2-ose (pernai buvo vienoje) vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje; Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra 2-ose (pernai buvo vienoje) profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse; Vilniaus dizaino kolegija pirma, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje; Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirma (kaip ir pernai) vienoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje; Vilniaus verslo kolegija pirma, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.
Verta paminėti, kad kolegijas iš dalies, reformuoti yra paprasčiau, nes jų steigėjas – Vyriausybė, todėl pakanka jos nutarimo. Universitetų steigėjas yra Seimas, todėl ten susitarti yra sudėtingiau.
