Labiausiai Antanas Bernatonis žinomas kaip folkloro ansamblių įkūrėjas bei ilgametis jų vadovas: 1978 m. Kaišiadoryse jis įkūrė ansamblį „Verpeta“, o 1982 m. Kaune – ansamblį „Kupolė“.
Šie ansambliai ilgainiui pelnė aukščiausius apdovanojimus, tapo ryškiu etnokultūrinio sąjūdžio vedliu, garsindami lietuvišką folklorą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Antanas Bernatonis sukūrė savotišką folkloro judėjimo mokyklą, kadangi šių ansamblių dalyviai aktyviai tęsė jo idėjas įkurdami savo folkloro kolektyvus.
Nuopelnai Lietuvos tautinei kultūrai
Šalia folklorinės veiklos didžiulis Antano Bernatonio nuopelnas Lietuvos tautinei kultūrai – folklorinių ekspedicijų visoje Lietuvoje organizavimas, užrašant autentiškas dainas ir kitą folklorinę medžiagą, neretai natūralioje aplinkoje (daugiausia iš Plungės, Kaišiadorių, Varėnos apylinkių). Į folkloro rinkimo darbus A. Bernatonis įtraukė savo vadovaujamų ansamblių dalyvius, o šių ansamblių meninės programos buvo grindžiamos tik pačių užrašytais kūriniais.
Folkloro rinkimui A. Bernatonis vadovavo beveik keturis dešimtmečius (nuo 1979 m.), jo sukaupti garso įrašai yra viena iš gausiausių vieno asmens sukauptų folkloro kolekcijų (virš 150 val., šiuo metu saugoma Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyve).
Dar viena ryški A. Bernatonio veiklos sritis – tautodailė. 1972 m. tapęs Lietuvos liaudies meno sąjungos nariu, jis surengė daugybę tapybos parodų Kaišiadoryse, Liaudies buities muziejuje (dab. Lietuvos etnografijos muziejus) Rumšiškėse bei kitose Lietuvos vietovėse. Vėlesniu laikotarpiu A. Bernatonis daugiausia laiko skyrė tapybai ant senų langinių sakraline tematika.
Iš viso jų nutapyta per penkiasdešimt. Langinių parodos, pradėjusios kelionę Kaišiadoryse, Žiežmariuose, Paparčiuose, pasklido po kitus Lietuvos miestus ir miestelius. Jos pabuvojo Skuode, Plateliuose, Klaipėdoje, Kaune, Vilkijoje, Telšiuose, Mažeikiuose, Akmenėje, Tryškiuose, Kabeliuose. Po keletą Antano Bernatonio tapybos darbų yra įsigiję Kaišiadorių, Telšių „Alkos“, Žemaitijos Nacionalinio parko muziejai.
Už kultūrinę veiklą pelnė nemažai apdovanojimų: popiežiaus Pranciškaus apaštalinį palaiminimą, Kauno miesto Kultūros ir meno premiją, Kauno m. savivaldybės Santakos garbės 3-čio laipsnio ženklą. 2016 m. jam buvo įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą, 2017 m. – Kaišiadorių r. savivaldybės Kultūros premija.
Šaltinis: Etninės kultūros globos taryba
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
