Lietuvai klimpstant į ekonominę krizę, per pirmąjį metų ketvirtį bendra mažmeninė prekyba krito 2,2 proc., maistas – 7,3 proc. Paprastai traukiantis ekonomikai, mažėja ir prekių kainos, tačiau tautiečiai šito nepastebi.
„Ne, nes viskas labai brangu. Ir kainos tik kyla. Labai taupom, bet yra kaip yra, norisi va ir bandelių“, – kalbėjo parduotuvės lankytoja.
„Nematau, kad kristų. Viskas pabrango, pienas, mėsa, daržovės“, – pritarė jai ir kita.
O štai prekybos tinklai teigia, kad nors ir nedaug, bet produktai jau atpigo.
„Nuo aukščiausio momento, kuris buvo lapkritį, vidurkis pamažėjęs apie 5 proc. Pieno produktų tikrai yra sumažėjusios, daržovės keičiasi priklausomai nuo sezono“, – sakė „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.
„Kur mes galime prisidėti – atrinkti prekes, kurios reikalingos pirkėjams, ir toms prekėms kainas sumažinam. Ir, jei pažiūrėsite, mūsų tinkle per pastarąsias savaites kainos tokiems produktams sumažėjo“, – kalbėjo „Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius.
Tačiau situacija pernai buvo visiškai kitokia nei dabar. Didėjant infliacijai ir kainoms augant kaip ant mielių, prekybos tinklai krovėsi didžiulius viršpelnius. Registrų centro duomenimis, 2022-aisiais išaugusiais grynaisiais pelnais džiaugėsi beveik visi didieji prekybos tinklai.
„Norfos mažmenos“ grynasis pelnas, palyginti su užpernai, ūgtelėjo beveik 9 proc. Nuo 14,5 mln, iki 15,6 mln. „Iki“ grynasis pelnas augo beveik 7 proc. – nuo 8,4 mln. iki 9 mln. „MAXIMA“ džiaugėsi 88,5 mln. eurų grynuoju pelnu, kuris 4,5 proc. didesnis, palyginti su užpernai.
Vienintelis „Rimi“ dirbo nuostolingai ir patyrė virš 800 tūkst. nuostolių., kai 2021m. uždirbo 3,7 grynojo pelno. Anot „Rimi Lietuvos“ generalinio direktoriaus Vaido Lukoševičiaus, praėję metai nuostolingi buvo, nes įmonę spaudė tiek kylančios palūkanos, tiek augančios žaliavų kainos, į didesnę finansinę naštą nugulė ir pakeltos darbuotojams algos.
„Kalbant apie elektros energiją, iš tikrųjų už elektrą susimokėjimo net 7 mln. eurų daugiau. Rezultatą keičianti suma. Minimalus atlyginimas taip pat kilo, ir visa tai įtakojo tą finalinį rezultatą“, – teigė V. Lukošius.
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, nors dabar mažmeninė prekyba kol kas sumažėjo neženkliai, situacija, tikėtina, blogės. Esą tą rodo ir išankstiniai rodikliai bei prekybininkų apklausos.
„Dėl problemų pramonėje tikriausiai matysime šiokį tokį nedarbo lygio pramonėje padidėjimą. Tas automatiškai paveiks neigiamai mažmeninės prekybos apyvartą. Mažmenininkai jau prognozuoja mažesnes apyvartas keliems mėnesiams į priekį ir jau dalis jų neplanuoja samdyti naujų darbuotojų“, – aiškino ekonomistas.
„Vienas iš tokių esminių aspektų yra pati mažėjanti prekybininkų apyvarta. Tikėtina dėl mažėjančių vartojimo apsukų, prekybininkai bus linkę šiek tiek susimažinti kainas, kad priviliotų vartotojus atgal į vartojimo rinką“, – sakė A. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, tikėtina, kad defliacija prasidės dar šią vasarą ar rudenį.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
